Diatezės alternacijos iš skirtingų teorinių modelių tyrimų perspektyvos

LTStraipsnyje aptariami šie diatezės alternavimo reiškiniai: aktyvinės ir pasyvinės konstrukcijos, aplikatyvinės alternacijos bei kiti argumentų raiškos alternavimo atvejai (lokatyvinės alternacijos ir pan.). Kiekvienas nagrinėjamų atvejų apima dvi ar daugiau konstrukcijų, kur su tuo pačiu veiksmažodžiu (su išreikštu morfologinės derivacijos žymikliu ar be jo) alternatyviai realizuotos dvi ar keletas skirtingų diatezių, kurios to veiksmažodžio atžvilgiu vertintinos kaip alternuojančios. Visus straipsnyje aptariamus diatezei aiškinti taikytus teorinius modelius apibendrintai galima suskirstyti į dvi grupes: konstrukcinius modelius (Goldberg konstrukcijų gramatikos ir Ivvatos leksinis-konstrukcinis modeliai) ir kitus modelius, kaip antai generatyvinės gramatikos ir reliacijų gramatikos bei vadinamuosius „leksinių taisyklių“ modelius. Tyrimo atskaitos tašku tapo įvairūs argumentų raiškos alternavimo atvejai, kaip antai lokatyvinės alternacijos, dar vadinamos „purkšti/krauti“ tipo alternacijomis, „knibždėti" tipo alternacijos ir kt. Bandymas apibrėžti šį reiškinį, nustatyti jo funkcijas bei surasti jo vietą kalbos sistemoje paskatino gretinti jį su aktyvinėmis/pasyvinėmis ir aplikatyvinėmis alternacijomis. Siekiant universaliai apibrėžti diatezės alternavimo reiškinių esminius bruožus, svarbu atsiriboti nuo atskirų kalbų morfologinio lygmens reiškinių, lydinčių aptariamuosius procesus. Išsamus konkrečių kalbų argumentų alternavimo reiškinių tyrimas reikalauja išsiaiškinti, kaip genotipiniu lygmeniu suformuluotos taisyklės ir dėsningumai dera su fenotipinio lygmens duomenimis.Reikšminiai žodžiai: Diatezė; Diatezės alternacijos; Teoriniai modeliai; Diatethetic alternations; Theoretical frameworks.

ENThe article presents the following diathesis alternations: active vs passive alternation, applicative alternations and other alternations in argumentation (locative alternations, etc.). Each of the analysed cases covers two or more constructions where one and the same verb (with or without a prominent signifier of morphological derivation) are used to alternatively realise two or several diatheses, which are considered to be alternative in respect of that verb. All the discussed theoretical models used for the interpretation of the diathesis can be divided into two groups: constructional models (Goldberg’s Constructional Grammar and Iwata’s Lexical-Constructional Approach) and other models, i.e. models of generative and relational grammar and the so-called “lexical rule” models. The starting point of the research was various cases of alternation of expression of arguments. i.e. locative alternatives, etc. The attempt to define this phenomenon, identify its functions and find its place within a linguistic system encouraged its comparison with active/passive and applicative alternations. Seeking to universally define the key features of diathesis alternation phenomenon, it is important to distance from morphological phenomena of different languages accompanying the discussed processes. The extensive research of argument alternation phenomena in specific languages requires finding out how the rules and regularities formed on the genotype level conform to the data of the phenotypical level.