Diskurso žymės diskusinėse laidose

LTStraipsnyje nagrinėjamos diskusinėse televizijos laidose esančios lietuviškos ir angliškos diskurso žymės, nustatomos jų vartojimo šiose kalbose tendencijos bei vyraujančios funkcijos, taip pat būdingiausi jų raiškos ir pozicijos pasakymuose ypatumai. Diskurso žymėmis įvardijami diskurso lemiami leksiniai vienetai, pavyzdžiui, anglų kalboje in fact, say, well, lietuvių kalboje na, iš tiesų, tačiau, kurie semantiskai nieko nereiškia, pasakymuose atrodo nereikšmingi, bet diskurse atlieka svarbias funkcijas. Tyrimo duomenys leidžia teigti, kad diskutuodami angliškai kalbėtojai dažniausiai vartoja žymes so, well, of course ir now, o lietuviškai – bet, iš tiesų, iš tikrųjų ir na (nu). Daugiausia abiejų kalbų diskusinėse laidose vartojamos temos diskurso žymės ir santykių tarp pranešimų diskurso žymės. Dažniausiai vartojamos esamą temą pabrėžiančios diskurso žymės ir išvados diskurso žymės, nes diskusinėse laidose kalbama nustatyta tema ir mintys išplaukia viena iš kitos. Diskurso žymės dažniausiai yra vienažodžiai, rečiau – dvižodžiai prieveiksmiai. Daugiausia diskurso žymių (90 proc.) dažniausiai pasitaiko kalbos akto pradžioje, nes jos susijusios su komentaro apimtimi: pradinėje pozicijoje diskurso žymė ištariama prieš tą komentarą, kurį apima, o tada, kai ji užima kitą poziciją, pranešimo ribos keičiasi. Lietuviškų diskurso žymių yra 1,6 karto daugiau ir jų gramatinės raiškos yra įvairesnės, o anglų kalboje vyrauja nusistovėjusios struktūros sustabarėjusios formulės. Diskurso žymės yra orientuotos pragmatiškai, todėl sunku joms rasti skirtingose kalbose tikslių atitikmenų.Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Diskurso žymenys; Diskurso žymenų funkcijos; Diskurso žymių gramatinė raiška; Diskurso žymės; Kalbos aktas; Pokalbių laidos; Sakytinė kalba; Discourse markers; Discourse markers function; English language; Grammatical structure of discourse markers; Speech act; Spoken language; Talk show.

ENThis paper discusses discourse markers (e.g., well, so, anyway) and offers an overview of their characteristics and occurrence. It classifies Lithuanian and English discourse markers according to Fraser's (1990) theory. Discourse markers in Lithuanian and English were selected from talk shows and their functions were identified in order to group them. The grammatical structures of discourse markers were also discussed as well as their position in the sentences. According to the theoretical background of discourse analysis and in conformity with pragmatic principles, the samples of spoken language were analysed using descriptive and comparative methods. The analysis led to the following conclusions: discourse topic markers and message relationship markers are the most common in talk shows; usually discourse markers are one word adverbs uttered at the beginning of the sentence; Lithuanian discourse markers are more abundant and have more variations. [text from author]