LTStraipsnyje vadovaujantis sintaksinės semantikos tyrimo metodais analizuojama veiksmažodžių numatoma semantinė subjekto funkcija. Siekiama ištirti subjekto funkciją sudarančias semantines funkcijas ir jų raišką, nustatyti, kokie veiksmažodžių semantiniai tipai lemia atskiras funkcijas, skirtingai realizuojamas leksiniame ir sintaksiniame lygmenyje. Tyrimas atskleidė, kad visiško atitikimo tarp aktoriaus ir semantinio subjekto funkcijos nėra. Semantinio subjekto funkcijos apibrėžtis patikslinta kaip veiksmo atlikėjo ir iniciatoriaus funkcija, būsenos turėtojo, patyrėjo ir gavėjo funkcija. Subjekto funkciją lemia predikatu einančio veiksmažodžio semantinis tipas. Agento funkciją lemia veiksmo veiksmažodžiai: tranzityviniai padaromieji ir intranzityviniai, tranzityviniai parūpinamieji ir tranzityviniai priežasties veiksmažodžiai. Patiento semantinę funkciją suponuoja būsenos veiksmažodžiai, žymintys subjekto statinę būseną, dinaminę būseną (savaiminį vyksmą, būsenos kitimą). Percipiento semantinę funkciją suponuoja vidinės būsenos veiksmažodžiai, žymintys subjekto mentalinę, emocinę būseną, emocinį santykį ir pojūčius. Beneficiento semantinę funkciją suponuoja vidinės būsenos veiksmažodžiai, žymintys subjekto turėjimo arba neturėjimo (stoką, stygių) būseną, gavimo būseną. Skirtingų subjekto semantinių funkcijų aktantai būdingi įvairioms leksinėms grupėms. Visos subjekto semantinės funkcijos veikiamosiose konstrukcijose dažniausiai reiškiamos vardininko linksniu, neveikiamosiose konstrukcijose – vardininkas keičiamas kilmininku, padalyvinėse – naudininku.Reikšminiai žodžiai: Agentas; Predikatas; Semantinis subjektas; Semantinė ekspresija; Semantinė funkcija; Sintaksinė semantika; Subjektas; Veiksmažodis; Agent; Predicate; Semantic function; Semantic subject; Subject; Syntactical semantics; The semantic expression; The semantic function; Verb.
ENAn intended semantic subject function of verbs is analysed in the article by using the research methods of syntactic semantics. The aim is to study the semantic functions comprising the function of the subject and their manifestation; identify what semantic types of verbs determine individual functions that are realised differently at the lexical and syntactical level. The research revealed that there is no full concordance between the actor and the function of the semantic subject. The definition of the function of the semantic subject has been refined as the function of the performer and the initiator of an action, the function of the state holder, experiencer and recipient. The function of the subject is determined by the semantic type of the verb being a predicate. The function of the agent is determined by action verbs: transitive demonstrative and intransitive, transitive instructive and transitive causative verbs. The semantic function of the patient is presupposed by state verbs denoting a static and dynamic (self-generation, the change of the state) state of the subject. The semantic function of the percipient is presupposed by the verbs of inner state denoting the subject’s mental, emotional state, emotional relation and feelings. The semantic function of the beneficiary is presupposed by the verbs of inner state denoting the state of the subject’s possession or non-possession (lack, shortage), the state of receiving. Actants of different semantic functions of the subject are typical of various lexical groups. All the semantic functions of the subject in active constructions are usually expressed by a nominative case, in passive constructions the nominative case is replaced with a genitive case, in gerundial constructions – with a dative case.