Paauglių, gyvenančių globos namuose ir pilnose šeimose, savęs vertinimo ypatumai

LTStraipsnyje analizuojami globos namų auklėtinių žemą savęs vertinimą lemiantys veiksniai: nepalankios asmenybės vystymosi sąlygos šeimoje, tėvų netekimas ar gyvenimas atskirai nuo jų, artimų emocinių santykių stoka, neigiamas mokyklos ir bendraamžių poveikis. Tyrimu buvo siekiama nustatyti tėvų globą praradusių ir pilnose šeimose gyvenančių paauglių savęs vertinimo bei mokymosi pasiekimų įverčių lygių skirtumus. Taip pat nagrinėjami savęs vertinimo ir mokymosi pažangumo ryšiai. Tyrime dalyvavo 11–18 metų globos namų auklėtiniai (N = 66) ir paaugliai, gyvenantys su abiem tėvais (N = 69). Tiriamųjų savęs vertinimas nustatytas Rozenbergo savęs vertinimo klausimynu. Paauglių mokymosi pažangumas įvertintas pagal gimtosios kalbos ir matematikos pažymių vidurkius. Nustatyta, kad globos institucijose gyvenantiems paaugliams būdingas žemesnis savęs vertinimas bei žemesni mokymosi pasiekimai nei paauglių, gyvenančių pilnose šeimose. Globos namų auklėtiniai rečiau save vertina teigiamai, mano esą niekam tikę, neturintys gerų savybių, jaučiasi nereikalingi, nevykėliai. [...] Gaunantys aukštesnius mokytojų įvertinimus bei dažniau patiriantys sėkmę mokymosi procese globos namų auklėtiniai yra labiau patenkinti savimi. Žemesnius įvertinimus gaunantys paaugliai iš pilnų šeimų save vertina kaip nesugebančius gerai atlikti užduočių. Paauglių, gyvenančių globos institucijose, žemas savęs vertinimas ir žemi akademiniai pasiekimai gali būti sietini su ankstyva neigiama psichosocialine patirtimi, meilės, šilumos trūkumu, nesaugumo jausmu, aplinkinių abejingumu, neigiamu vertinimu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Self-evaluation; Foster care children.

ENThe article analyses factors that determine low self-assessment of the foster homes inmates: unfavourable conditions for the development of a personality in the family, loss of parents or living separately from them, a lack of close emotional relations, a negative influence of school and peers. The research was aimed at establishing differences in the levels of estimates of the teenagers who lost parental care and those living in two-parent families of themselves and their achievements in learning. Also, relations between learning progress and self-assessment are discussed. Participating in the survey were inmates of foster homes between the ages 11 and 18 years (N = 66) and teenagers living in two-parent families (N = 69). Leaning progress of teenagers was evaluated by the average of marks in the native language and mathematics. It was established that lower self-assessment and lower learning achievements are characteristic of the teenagers living in foster homes than those of teenagers from two-parent families. Inmates of foster homes self-assessed themselves in the positive rarer, they thought they were good for nothing, had no good qualities and felt unwanted. [...] Those inmates of foster homes who were praised by teachers and were a success more often were more pleased with themselves. Teenagers from two-parent families who received lower assessments regarded themselves as incapable of doing tasks. Low self-assessment and low academic achievements of the teenagers in foster homes can be related to early negative psychosocial experience, a lack of love, warmth, a sense of insecurity, indifference of the people, their negative evaluation.