Išbandytos ir neišbandytos lietuvių patarlių tyrimo strategijos

LTStraipsnyje apžvelgiami lietuvių patarlių tyrėjų darbai platesniame tarptautinės šiuolaikinės paremiologijos kontekste, bandoma numatyti galimas lietuvių patarlių naujų tyrimų kryptis. Lietuvoje rimti paremiologiniai tyrimai pradėti tik XX a. antrojoje pusėje. Daugiausia pasiekta istorinių lyginamųjų ir patarlių estetikos tyrimų srityje. Į šį liaudies poetinės kalbos klodą dažniau žvelgta diachroniniu aspektu. Naujos medžiagos tyrimus stabdė neigiamas požiūris į modernioje visuomenėje vykstančias tradicijos kitimo apraiškas (patarlių iškraipymą, vadinamųjų antipatarlių kūrimą, tradicinių patarlių atsiradimą „netinkamuose“ kontekstuose), nors kitose šalyse dar XX a. šiems reiškiniams aprašyti ir tirti skirta gausybė straipsnių bei studijų, leidžiami tokių perdirbinių rinkiniai. Lietuvių paremiologijos situacija XXI a. pradžios patarlių tyrėjui regisi keistai dviprasmiška. Viena vertus, vis apgailestaujama, kad tik naudojamės sukauptais archyvų turtais ir per mažai dėmesio skiriame tam, kas vyksta dabar ir aplink, kad daug kuo atsiliekame nuo tolyn pažengusių, visa galva panirusių į šiuolaikinių reiškinių tyrimus kolegų užsieniečių. Antra vertus, savotiškai graudu ir neramu matyti, kaip su į muziejus pasitraukiančia kaimo buitimi, su besikeičiančiomis vertybėmis, moralinėmis nuostatomis, galiausiai su amžinojo poilsio iškeliaujančiais senąsias tiesas išpažinusiais kaimo senoliais, o ir jų dvasiniu turtu besidomėjusiais, bet drauge nuo tradicinės pasaulėjautos neatitrūkusiais vyresniosios kartos mokslininkais blunka tradicinių posakių prasmės, seniau visuotinai suprantami dalykai šiandien net tyrėjui tampa mįslėmis, kurioms įminti prireikia ilgo ir kruopštaus darbo.Reikšminiai žodžiai: Apžvalga; Paremiologija; Patarlės; Priežodžiai; Tyrimai; Paremiology; Proerb; Proverbial; Proverbs; Research; Researchs; Review; Survey.

ENThe article reviews works of researchers of Lithuanian proverbs in a wider context of contemporary international paremiology and attempts to foresee possible directions for new studies of Lithuanian proverbs. First serious paremiological studies were performed in Lithuania only in the second half of the 20th c. The most significant achievements were made in the field of comparative and aesthetic research of proverbs. This layer of folk poetic language is usually analysed from the diachronic perspective. The studies of the new material were impeded by the negative attitude towards the altering of traditions the modern society is witnessing today (distortion of proverbs, use of so-called anti-proverbs, use of traditional proverbs in “wrong” contexts), although, in other states, these phenomena were researched and described in numerous articles and studies in the 20th century and compilations of these adaptations were published. In the 21st c. Lithuania, a proverb researcher witnesses a rather ambiguous situation in the field of paremiology. On the one hand, we tend to complain about using only the archive collections without paying much attention to the present situation and lagging behind foreigners, who have made a significant progress in researching modern phenomena. On the other hand, it is sad and uneasy to see traditional meanings of proverbs fading together with rural life retrieving into museums, values and moral attitudes changing, and finally, old villagers believing in old values and scientists interested in their moral treasures yet having traditional worldviews passing away. Today, even researchers find it difficult and demanding to perceive the things once being universally understandable.