Naujojo mokslo - sudėtingųjų dinaminių sistemų - tyrimo paradigma : nuo biologijos iki teisės
LTStraipsnio tikslas – apžvelgti naujojo mokslo – sudėtingųjų dinaminių sistemų – tyrimo paradigmos privalumus ir trūkumus biologijos ir socialinių mokslų srityje (akcentuojant teisę). Šių dienų pasaulyje vyksta mokslo paradigmos kaita. Vyksta pasaulėžiūrų sankirtis. Dabar naujasis mokslas verčia senąjį mokslą. Viena iš didžiausių senojo mokslo klaidų yra ta, kad išskyrė griežtas ribas tarp mokslų. Todėl atsirado labai daug atskirų mokslo „specialistų“ ir mažai besuprantančių, kas yra mokslas iš tikrųjų. Kovoja, nors tai dažnai sunkiai įžvelgiama, senasis deterministinis ir mechanistinis mąstymas, pagrįstas visiško aiškumo ir objektyvumo siekiu, su naujuoju – sudėtingųjų (kompleksinių) dinaminių sistemų paradigma, kuri nesuabsoliutina pažinimo galimybių ir vis labiau supranta, kad kiekvienas pažinimas priklauso ne tik nuo subjekto silpnybių, bet ir nuo objekto sudėtingumo, kaitos, t. y. negalimumo iš principo jį tiksliai pažinti, ištirti, suprasti. Kas laimi šiuo metu? Nėra abejonės, kad senasis, labiau patyręs ir daugiau „užtarėjų“ turintis mokslas. Tačiau pergalė yra gana trapi, nes įvairių mokslų lyderiai vis drąsiau kelia senojo mokslo trūkumus ir rodo naujojo privalumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Chaosas; Mokslo paradigma; Sudėtingosios dinaminės sistemos; Chaos; Complex dynamic systems; Science paradigm.
ENMain purpose of the article is to review the advantages and disadvantages of the new science paradigm – complex dynamic systems. In the present-day world changes in the science paradigm are in progress. Presently, the new science is rejecting the old science. One of the greatest errors made by the old science was determining strict limits between separate sciences. This delimitation resulted in a multitude of separate science “specialists” and, as a consequence, very few nowadays realize the true nature of science. Thus, there is a struggle between the old – deterministic thinking based on search for complete clearness and objectivity, on the one hand, and the new – the paradigm of complex dynamic systems, on the other hand. The new science paradigm does not regard the possibilities of cognition as the absolute ones coming to realize ever more fully that each act of cognition depends not only on the weaknesses of the subject alone but also on the complexity and dynamics of the object, i. e. on the impossibility to precisely cognize and understand it in principle. Who is the winner at present? There is a doubt that the old science, possessing greater experience and more "patrons", turns out to be the winner.This victory, however, is a frail and questionable one, since the leaders of various sciences are bravely revealing the faults of the old, deterministic and reductionistic science and pointing out the advantages of the new science. [From the publication]
