Lietuvių liaudies pasaka "Prašoktos kurpaitės" (ATU 306). Vieno vaizdinio interpretacija

LTLietuvių liaudies stebuklinės pasakos „Prašoktos kurpaitės“ analizėje siekiama ištirti pasakos elementą apie prašokamus per naktį batelius ir, remiantis folkloro medžiaga bei tam tikromis kultūrinėmis realijomis, nustatyti jo sąsajas su tradicine pasaulėžiūra, galimas šio vaizdinio ištakas. Stebuklinės pasakos centre stebimas intensyvus šokis, atrodantis kaip fantastinis naratyvo elementas, iš tiesų gali būti pagrindžiamas tam tikrais pasaulėžiūriniais dalykais. Analizė parodė, jog tai yra daugiasluoksnis vaizdinys, patyręs požiūrių į jį kaitą. Visų pirma šokis pasakoje stebimas kaip gaivališkas, spontaniškas kūno judesys. Toks šokis galėjęs turėti ir maginę paskirtį. Intensyvus judėjimas ant aštrių daiktų (peilių, skustuvų) primena būseną asmenų, gebančių pasiekti transą ir dėl to nesusižeidžiančių. Daugelyje kultūrų šie asmenys yra mediatoriai tarp šio ir transcendentinio pasaulio. Kita vertus, naktimis išbėgančios moters / moterų paveiksle galime įžvelgti tam tikrų moteriškos nepriklausomybės, maištavimo atspindžių. Patriarchalinės visuomenės nuomonei nepaklūstanti moteris galėjo būti demonizuota, susieta intymiu ryšiu su krikščioniškuoju velniu. Panašu, kad šis vaizdinys yra grįstas etnografinėmis realijomis, visai kaip mitologinės sakmės apie raganų išvykas į susirinkimus, kur keliaujama į slaptą apeigų vietą. Kai kurie naratyvo variantai yra tarpžanrinio pobūdžio ir juose aptiksime ryškių sakmės elementų apie merginų santykius su velniais. Taip pat suseksime tam tikrų viduramžių kultūrinių detalių. Pasaka turi ir trečią antsluoksnį, kuris, regis, galėjo pasiekti pasakų sekėjus per spausdintus pasakų rinkinius. Tai suromantintas merginų pasimatymas, prabangi puota ir šokiai su jaunikaičiais pilyje.Reikšminiai žodžiai: Bateliai; Mergina; Ragana; Velnias; Vestuvės; Šokis; Bootee; Dance; Devil; Girl; Shoes; Wedding; Witch.

ENThe analysis of the Lithuanian folk fairy-tale “Prašoktos kurpaitės” aims to analyse the fairy element in the tale about shoes, which are worn when dancing thought the night, and, based on folklore material and certain cultural realia, to define its link with traditional beliefs and its possible origin. The fairy tale focuses on intensive dancing, which looks like a fantastic element of a narrative and can be based on certain elements of worldview. The analysis has revealed that it is a multi-layer phenomenon, attitudes towards it change constantly. First of all, the dance in the tale is presented as elemental and spontaneous body movements. Such a dance could also have a magical purpose. Intensive movements on sharp things (knives, razors) resemble the condition of persons able to achieve trance without suffering any injuries. In many cultures these persons act as mediators among this world and the transcendental world. On the other hand, the image of night dancing of a woman/women conveys certain expressions of female independence and revolt. A woman’s disobedience to the patriarchal society could be demonised and intimately related to the Christian devil. It seems that this image is based on ethnographic realia, just like myths about witches’ meetings. Certain variants of the narrative are of the inter-genre nature and contain prominent elements of fairy tales about girls’ relations with devils. There are also traces of certain medieval cultural details. The fairy-tale also has a third layer, which could have reached story tellers through printed collections of fairy-tales. It is a romantic depiction of girls’ meetings, rich feasts and dances with young men in the castle.