Šiurpės ir jų parodijos

LTVaikų folkloras sėkmingai tebegyvuoja ir šiandien. Vienas iš vaikų tautosakos žanrų yra šiurpės. Tai baisūs, dažniausiai mirtimi pasibaigiantys pasakojimai. Lietuvoje šiurpės paplito XX a. antrojoje pusėje, nors kai kuriose pramoninėse šalyse gyvuoja jau beveik pora šimtmečių. Galima spėti, jog į Lietuvą šiurpės atkeliavo iš Rusijos. Lietuviai vaikai po Antrojo pasaulinio karo dalyvaudavo įvairiose sąjunginėse stovyklose ir sąskrydžiuose, kuriantis mišrioms santuokoms, šiose šeimose gimę vaikai atostogas leisdavo kitose respublikose, ten, turėdami laisvo laiko, ir pasakodavo vieni kitiems šiurpes. Daugelis prieš keletą dešimtmečių lietuvių vaikų pasakojamų šiurpių ir jų parodijų siužetų yra vertimai iš rusų kalbos. Nemažai ir šiandien pasakojamų šiurpių siužetų sutampa su rusų variantais. Pastaruoju metu per internetą sparčiai plinta šiurpės iš kitų kraštų. Šio žanro tyrimai Lietuvoje tik pradedami, todėl straipsnyje siekta pristatyti tik patį šiurpės žanrą, supažindinti su jų forma ir turiniu, šių pasakojimų plitimo ypatybėmis ir žanro populiarumo priežastimis. Šiurpės turi svarbią reikšmę vaiko psichologiniam bei socialiniam ugdymui. Kolektyvinis šiurpių sekimas žadina baimės emociją, ją išgyvendami, vaikai jaučia savotišką pasitenkinimą. Taigi šiurpės, nors suaugusiesiems ir neatrodo labai priimtinos (paprastai tėvai nori apsaugoti vaiką nuo baisybių, nors kitados, būdami maži, patys jas pasakojo), vaikystėje yra svarbios. Jos padeda vaikams įsisąmoninti savo baimes ir jų atsikratyti. Šis faktas rodytų, kad šiurpės žanrai išnykimas negresia, todėl tiek šiurpių rinkimą, tiek tyrimus reikėtų tęsti toliau.Reikšminiai žodžiai: Baimė; Parodija; Vaikas; Vaikų folkloras; Šiurpė; Child; Children's folklore; Fear; Horror; Horror story; Kid; Parodies.

ENChildren folklore has been successfully preserved to the present day. Horror tales are one of the genres of children folklore. These are usually scary and deadly stories. Horror stories spread in Lithuania in the second half of the 20th c., although in certain industrial countries, they have existed for a pair of centuries. It can be presumed that horror stories reached Lithuania from Russia. After WWII, Lithuanian children participated in various camps and meetings, children born in mixed families spent their holidays in other republics thus telling horror stories to each other. A great many of horror stories told by children several decades ago are translations of Russian stories. A great deal of plots of modern horror stories coincide with their Russian variants. Horror stories from other countries have been spreading through the Internet recently. In Lithuania, this phenomenon has recently attracted the attention of researchers, therefore, the article seeks to present the genre of horror stories, introduce its form and content, peculiarities of spread of the genre and its causes. Horror stories have a significant meaning for the psychological and social education of a child. Collective narration of horror stories provokes the emotion of fear, and having experienced it, children feel a certain form of satisfaction. Therefore, although parents do not find them very suitable (usually parents want to protect their children from horror forgetting that they used to tell them as children themselves), horror stories are very important in the childhood. They help children to realise their fears and get rid of them. This fact indicates that horror stories will not disappear, therefore, collection and research thereof should be continued further.