Didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos darbo intensyvumo kaita rungtyniaujant

LTTyrimo tikslas – nustatyti didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos varžybinės veiklos intensyvumo kaitą. Registruota didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos širdies veikla – širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) – jai rungtyniaujant 2006-2007 metų (per 10 rungtynių) Lietuvos moterų rankinio čempionate. Širdies susitraukimų dažnis buvo registruojamas 5 sekundžių intervalais pulso matuokliu „Polar S610i“ (Suomija) nuo pramankštos pradžios iki rungtynių pabaigos. Siekta nustatyti didelio meistriškumo rankininkės pramankštos, rungtynių pirmo ir antro kėlinio fizinio krūvio intensyvumą, pramankštos, rungtynių pirmo ir antro kėlinio fizinio krūvio intensyvumo kaitos priklausomumą nuo rungtynių baigties. Visų rungtynių metu (įskaičiuojant tik pirmą ir antrą rungtynių kėlinius) tiriamosios širdis susitraukė 9354 ± 884 kartus. Daugiausia kartų širdis susitraukė antro kėlinio metu, kai rungtynės buvo pralaimėtos (5073 ± 345 kartus). Mažiausiai – per antrą laimėtų rungtynių kėlinį (4192 ± 859 kartus). Didelio meistriškumo rankininkės įžaidėjos darbo intensyvumo kaita pramankštos metu – nuo 82 iki 191 tv. / min, ir ji buvo mažesnė negu pirmo (nuo 147 iki 193 tv. / min) ir antro (nuo 141 iki 192 tv. / min) kėlinio metu.Per pirmą ir antrą kėlinį krūvio intensyvumo amplitudė buvo beveik tokia pati, tačiau pirmo kėlinio darbo intensyvumas didesnis nei antro. Laimėtų rungtynių pramankštos darbo intensyvumo rodikliai pradėjo didėti 21 minutę ir nustojo likus penkioms minutėms iki rungtynių pabaigos, pralaimėtų – 25 minutę, o atsigauti pradėta pirmo kėlinio pirmomis minutėmis. Nepriklausomai nuo rungtynių baigties – laimėtos (nuo 148 iki 192 tv. / min) ar pralaimėtos (nuo 147 iki 193 tv. / min) – ŠSD intensyvumo amplitudė kito beveik vienodai. Per antrą rungtynių kėlinį ŠSD intensyvumas buvo didesnis tada, kai rungtynės pralaimėtos (nuo 141 iki 192 tv. / min), laimėtų (nuo 142 iki 187 tv. / min) buvo mažesnis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo intensyvumas; Moterų rankinis; Širdies darbo intensyvumas; Širdies susitraukimų dažnis; Alteration of heart rate intensity; Female handball; Heart rate.

ENAim of the study was to determine the alteration of heart rate intensity during the match of high-peak performance playmaker in handball. The object of the study was the intensity of female handball player’s physical loads during the match. During ten matches of the Lithuanian female championship in 2006-2007, the heart rate of the playmaker was recorded. The heart rate was recorded in a period of 5 seconds by a pulse meter "Polar S610i" (Finland) and analyzed further with Microsoft Excel program. The data of the heart rate performance were registered starting with the warm-up till the end of the match and after it. The objectives of the study were to determine the heart rate intensity during the warm up, the first and the second half of the game of a high-peak playmaker in handball and to compare the intensity between warm up, the first and the second half-times to the result of the match. The total heart rate of the high-peak performance playmaker averaged 9354 ± 884 beats during the match. The minimal amount heart rate during the match of the female playmaker was 1000 beats lower (8276), but it was adequate to the highest ones (10906).The intensity change limits of the heart rate of the high-peak playmaker were similar to those determined twenty years ago and remained like that for over ten years (in 1996), but the change amplitude decreased dramatically from ± 60 beats / min-1, as were determined by the previously mentioned research, to the ± 3.5 beats / min-1 – as this study showed. The heart rate of the playmaker in handball was the highest during the first half (from 147 to 193 beats / min-1), lower during the second half of the game (from 141 to 192 beats / min-1) and the lowest during the warm-up (from 82 to 191 beats / min-1). The findings suggest that the physiological demands of playmaker during the whole match are highly emphasized because of the very low variation of the heart rate standard deviation (± 3.5). When intensity of loads was decreased at the end of the warming-up, the matches were successful. Further research is needed in order to study this phenomenon. [From the publication]