Pedagogų kūrybiškumą profesinėje veikloje lemiančių veiksnių analizė

LT[...] Kūrybiškumas analizuojamas kaip asmens kasdienio elgesio kūrybinio potencialo raiška. Manoma, kad būtent kasdienis darbuotojų kūrybiškumas yra sėkmingos organizacijų veiklos garantas. Mokymas yra specifinė profesinės veiklos sritis. Jai būdingas daugialypis socialinis kontekstas, kuris atveria galimybes asmens kūrybiškumo raiškai. Mokinių kūrybiškumo ugdymas įvardijamas kaip vienas svarbiausių tikslų šiuolaikinio ugdymo procese. Šiuo požiūriu kūrybiškas mokymas ir mokytojo profesinis kūrybiškumas ypač svarbūs. Būtina ieškoti būdų, kaip ugdyti mokytojų kūrybiškumą profesinėje veikloje, tačiau norėdami tai daryti turime žinoti profesinės veiklos kūrybiškumo identifikavimo būdus. Tyrimo tikslas – įvertinti darbo motyvacijos ir darbe išgyvenamų nuotaikų poveikį pedagogų kūrybiškumui profesinėje veikloje. Tyrimo klausimyno metodologinį pagrindą sudaro S. Farmer, P. Tierney, K. Kung-McIntyre (2003), P. Tierney ir S. Farmer (2002), S.A. Kornacki ir D.R. Caruso (2007), N.H. Leonard, L.L. Beauvais ir R.W. Scholl (1999) darbai. Tyrimo metu apklausta 190 mokytojų. Duomenų analizė atlikta naudojant SPSS 16.0 for Windows programą. Gautas atitikmuo tarp teoriškai apibrėžtų kūrybiškumą profesinėje veikloje lemiančių veiksnių ir empirinio tyrimo rezultatų. Išskirtas suvokiamo kūrybiškumo profesinėje veikloje ir šeši individo lygmens faktoriai, apibūdinantys kūrybinį saviveiksmingumą, darbe patiriamas emocijas ir darbo motyvacijos šaltinius. Penki iš jų statistiškai reikšmingai susiję su subjektyviu mokytojų kūrybiškumu profesinėje veikloje: kūrybinis saviveiksmingumas, pozityvios emocijos, vidinio tikslo motyvacija, vidinė proceso ir išorinė savivaizdžio motyvacija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūrybinis saviveiksmingumas; Kūrybiškumas; Mokytojas; Pedagogų kūrybiškumas; Profesinė veikla; Creatinity; Creativity; Perceived creativity; Professional activity; Teacher.

ENDuring the last decade the scientists exploring organizational effectiveness have been interested in the social context of creativity and related personality factors. According to C.M. Ford and D.A. Gioia (2000) creativity should be defined as specific and subjective results which are novel and valuable. Creativity is analyzed as creative performance – individuals' expression of creative potential in their everyday behavior. It is considered that everyday creativity is the key for success of every organization. Teaching is a special domain where the social context is multidimensional and generating the resources for the development of individual creativity. Development of student's creativity is one of major goals of contemporary educational practice. In this context creative teaching and teachers' professional creativity is of primary importance. It is important to find ways for enhancement teachers' professional creativity but for doing this we need to evaluate the actual level of teachers' professional creativity. The aim of the study was to evaluate correlations between teachers' perceived creativity in the domain of professional activity and creative self-efficacy, work motivation and moods.The query was composed according to S. Farmer, P. Tierney, K. Kung-McIntyre (2003), P. Tierney ir S. Farmer (2002), S.A. Kornacki ir D.R. Caruso (2007), N.H. Leonard, L.L. Beauvais ir R.W. Scholl (1999). 190 teachers were asked to participate in the study. The data analysis was conducted using SPSS 16.0 for Windows. The results disclosed the accordance between theoretical and empirical factors, which describe individual level of creativity analysis. Correlation analysis disclosed links between perceived creativity in the domain of teaching and creative self-efficacy, positive moods at work and work motivation sources. [From the publication]