Dzieje Litwy w kształceniu elit politycznych w szkołach jezuickich Rzeczypospolitej obojga narodów : rekonesans
- History of Lithuania in the education of political elites in Jesuit schools of the Polish-Lithuanian commonwealth: reconnaissance
- Lietuvos istorija politinių elitų edukacijoje, vykdytoje abiejų tautų respublikos jėzuitų mokyklose: rekonesansas
LTJėzaus Draugijos vadovybė iš pradžių nevertino istorijos kaip savarankiškos disciplinos (tai matyti iš Ratio studiorum, išėjusios 1599 m.). Tačiau jos reikšmę anksti suprato jėzuitai, darbavęsi Lietuvos provincijoje. Jau 1609 m. jie kreipėsi į Draugijos generolą prašydami leidimo mokyti jos atskirai. Jų prašymas buvo grindžiamas bajorų ir didikų reikalavimu, kad kilmingoji jaunuomenė įgytų deramą išsilavinimą iš visų dalykų, reikalingų tiek dalyvaujant seimų ar teismų debatuose, tiek ir kitose viešo politinio gyvenimo srityse. Tačiau negatyvus Romos nusiteikimas tuo klausimu atėmė galimybę pakeisti kai kurias Ratio studiorum nuostatas ir ją modernizuoti, o tuo pačiu gerokai suvėlino ir sulėtino istorijos kaip savarankiškos mokslo šakos dėstymą Respublikos jėzuitų mokyklose. Išsilavinimo tikslu kaip ir anksčiau liko perfecta eloquentia; istorija ir toliau buvo traktuojama kaip pagalbinė retorikos disciplina. Vis dėlto jau nuo pat XVII pradžios mokytojai retorikos kursuose perskaitydavo ir istorijos paskaitų. Jų turinį lėmė pedagoginės nuostatos, formuluojamos pirmiausia Vilniaus jėzuitų akademijoje. Istorijos paskaitose buvo skiriama dėmesio paskiroms giminėms. Būtina paminėti ir tai, kad Lietuvos jėzuitų teatro repertuaro ženklią dalį irgi sudarė dramos istorine tematika. Nors Lietuvos istorijos temomis parašytų dramos veikalų rodyta visoje Respublikoje, bet Lietuvos provincijos mokyklose jų būta daugiausia. Galop nuo 1739 m. Lietuvos provincijoje istorija buvo pradėta dėstyti kaip atskira disciplina (Lenkijos provincijoje – nuo 1743). Tai turėjo didžiulės reikšmės keliant Karūnos ir Kunigaikštijos elito politinės bei istorinės kultūros lygį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Albertas Vijūkas-Kojalavičius; Albertas Vijūkas-Kojelavičius; Istorijos mokslas; Istoriografija; Jėzuitai; Jėzuitų mokyklos; Jėzuitų mokyklos Abiejų Tautų Respublikoje; Lenkiška literatūra Lietuvoje; Lenkiškoji Lietuvos literatūra; Lotyniška literatūra Lietuvoje; Lotyniškoji Lietuvos literatūra; Motiejus Strijkovskis (Maciej Stryjkowski); Albertas Vijūkas-Kojalavičius; Historiograpfy; History; Latin literature in Lithuania; Lithuanian literature written in Latin; Lithuanian literature written in Polish; Maciej Stryjkowski; Motiejus Strijkovskis; Polish literature in Lithuania; The Jesuit schools of the Commonwealth; The Society of Jesus; The schools of Jesuits; Wojciech Wijuk Kojalowicz.
ENThe superiors of the Society of Jesus at first did not consider history as an independent discipline (this is obvious from Ratio studiorum published in 1599). However, the Jesuits who worked in the province of Lithuania early understood the significance of history. Already in 1609, they applied to the superiors of the Society with the request to allow teaching history separately. Their request was supported by the demand of the nobility for an appropriate education in all fields necessary not only just for participating in the Diet or court debate, but also in all other aspects of public and political life. Nevertheless, the negative attitude of Rome made it impossible to modernize some rules of Ratio studiorum, thus significantly delaying teaching of history as of an independent discipline in the Jesuit schools of the Commonwealth. The purpose of education still remained perfecta eloquentia, history continued to be understood as an auxiliary discipline of rhetoric. However, from the very beginning of the 17th century, instructors read lectures in history at courses of rhetoric. The content of the lectures was determined by educational rules formulated primarily in the Vilnius Jesuit Academy. As a rule, the lectures drew attention to certain noble families. It is also noteworthy that historical drama plays made a significant part of the repertoire of the Lithuanian Jesuit Theatre.Although dramas about history of Lithuania were performed throughout the whole Commonwealth, they were the most frequent in schools of the Lithuanian province. History began to be taught as a separate discipline in the province of Lithuania starting 1739 (in the province of Poland starting 1743). This had an enormous significance in raising the level of political and historical culture of the elite of the Crown and the Duchy. [From the publication]
