Neišlikusių XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos rankraštinių žodynų fragmentai

LTKnygoje pirmą kartą publikuojami kalbininko Kazimiero Būgos 1921 metais Karaliaučiuje daryti išrašai iš iki mūsų dienų neišlikusio XVIII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodyno ir neišlikusios Jokūbo Brodovskio žodyno lietuvių-vokiečių kalbų dalies. Publikaciją sudaro detali „Išrašų iš Karaliaučiaus archyvų, rankraščių ir knygų“ analizė, faksimilės ir perrašai su tekstologiniais ir dalykiniais komentarais. Taip pat analizuojama, kokius neišlikusio XVIII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodyno žodžius į savo darbus įtraukė antrasis kalbininkas Pranas Skardžius, kurie žodyno žodžiai pateko į Lietuvių kalbos žodyno kartoteką ir Lietuvių kalbos žodyną. Kaip priedai pateikiamos neišlikusio XVIII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodyno bei Jokūbo Brodovskio žodyno lietuvių-vokiečių kalbų dalies žodžių ir smulkiosios tautosakos žodžių rodyklės bei neišlikusio XVIII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodyno rekonstrukcija. Iš negausių įrašų galima susidaryti vaizdą apie neišlikusios Brodovskio žodyno lietuvių-vokiečių kalbų dalies straipsnių struktūrą, leksikografinę techniką. Būgos rankraštis publikuotinas bent dėl dviejų priežasčių: vadinamojo neišlikusio XVIII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodyno ir neišlikusios Jokūbo Brodovskio žodyno lietuvių-vokiečių kalbų dalies medžiaga (ne atskiri žodžiai, o žodynų straipsniai, juose buvę prierašai ir taisymai); iš Būgos rankraščio matyti didžiojo lietuvių kalbos leksikografo interesai: kokius žodynų straipsnius jis persirašinėjo, ką braukėsi, žymėjosi, ką žadėjo traukti į savo rengiamą Lietuvių kalbos žodynų (1924).Reikšminiai žodžiai: Archyvinė medžiaga; Kazimieras Būga; Dalykiniai komentarai; Faksimilė; K. Būgos rankraščiai; Leksikografija; Mažoji Lietuva; Neišlikusių šaltinių nuorašai; Rankraštis; Skardžius; Tekstologinė analizė; Žodynas; Archival material; Būga; Dictionary; Facsimile; K. Buga's manuscripts; Lexicography; Lithuania Minor; Manuscript; Objective comments; Skardžius; Textological analysis; Transcripts of non-extant sources.

ENExtracts from the 18th-century German-Lithuanian dictionary and the Lithuanian-German part of Jokūbas Brodovskis’s dictionary, both of which did not survive till today, made by linguist Kazimieras Būga in Königsberg in 1921 are published in the book for the first time. The publication consists of a detailed analysis of “Extracts from Königsberg archives, manuscripts and books“, facsimiles and rewritten copies with textological and subject-related comments. It is also analysed what words from no longer existing 18th-century German-Lithuanian dictionary were included in the activities of the second linguist Pranas Skardžius, which words from the dictionary were included in the card index of the Dictionary of the Lithuanian Language and the Dictionary itself. The indexes of words and words of small folklore from no longer existing 18th-century German-Lithuanian Dictionary and the Lithuanian-German section of Brodovskis’s dictionary, as well as reconstruction of no longer existing 18th-century German-Lithuanian dictionary are provided as annexes. Scarce records make it possible to see the structure of entries and the lexicographic technique of the Lithuanian-German section of Brodovskis’s dictionary. Būga’s manuscript should be published because of two reasons at least: the material of the so-called no longer existing 18th-century German-Lithuanian dictionary and no longer existing Lithuanian-German section of Brodovskis’s dictionary (dictionary entries, the former postscripts and corrections rather than separate words); Būga’s manuscript reflects the interests of the great lexicographer of the Lithuanian language: what dictionary entries he rewrote, what he underlined, noted, what he intended to include into his dictionary of the Lithuanian language (1924).