LTStraipsnyje nagrinėjami angliški ir lietuviški dvižodžiai statybos ir civilinės statybos terminai jų gramatinės ir semantinės struktūros atžvilgiu. Remiantis gretinamuoju tyrimo metodu, išnagrinėtos bendrosios ir skirtingos aptariamųjų terminų struktūros. Išskirta keletas pagrindinių dvižodžio termino struktūrų šiose kalbose. Šių dviejų kalbų gramatikos ypatumai atsispindi skirtingose terminų struktūrose. Aptariamas semantinis tokių terminų kai kurių sudedamųjų dalių atitikimas ar neatitikimas ir paaiškinamas gretinamųjų terminų reikšmės tapatumas. Gretinamasis tokių terminų nagrinėjimas turėtų prisidėti prie greito tam tikrų gramatinių konstrukcijų atpažinimo ir supratimo bei vartojimo. Gretinamųjų angliškų ir lietuviškų terminų atitikimas reiškia jų reikšmės tapatumą, būtent tai ir yra svarbu dalykiniam bendravimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų ir lietuvių kalbų dvižodžių terminų lyginimas; Atitikimas; Branduolys; Determinantas; Statybos ir inžinerijos terminai; Struktūrinis modelis; Sudedamoji dalis; Sąvoka; Tapatumas; Terminologija; Adequacy; Comparison of English and Lithuanian two word terms; Component; Concept; Determinant; Identity; Nucleus; Structural pattern; Terminology; Terms of building and civil engineering.
ENThis paper studies English and Lithuanian two-word terms of building and civil engineering with respect to their grammatical and semantic structures. By means of a comparative analysis common and diverse structures of the terms under discussion have been considered, and some main two-word parallel term structures are distinguished in these languages. Structural differences are characterized by the grammatical peculiarities of the two languages. Semantic equivalence or non-equivalence of some components of such terms is discussed, and the adequacy of the meaning of the terms compared is explained. The comparative study of such terms should add to quick recognizing of certain structures and to facilitating comprehension and use of the terms. The adequacy of the English and Lithuanian terms means the identity of their meaning, and namely, this is what matters in special-subject communication. [From the publication]