Paraplegikų gyvenimo kokybė lyties, amžiaus, fizinio aktyvumo, negalios aspektais

• Rakauskienė, Eglė
• Skučas, Kęstutis

LTTyrimo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti paraplegikų gyvenimo kokybę amžiaus, lyties, nugaros smegenų pažeidimo trukmės ir lygio, fizinio aktyvumo aspektais. Tyrimas atliktas 2005 m. vasarą Monsiškių landšafto terapijos ir reabilitacijos centre bei rekreacijos centre „Baldžio šilas“. Tiriamąją imtį sudarė 41 paraplegikas: 29 vyrai ir 12 moterų. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, kad jauno amžiaus (21–40 m.) paraplegikų gyvenimo kokybė geresnė už vyresnių (41–60 m.), geresnė gyvenimo kokybė tų paraplegikų, kurių nugaros smegenys pažeistos daugiau kaip prieš trejus metus. Aukšto nugaros smegenų pažeidimo (Th1-Th7) paraplegikų gyvenimo kokybė geresnė už turinčių žemą (Th8-Th12). Fiziškai aktyvių paraplegikų gyvenimo kokybė geresnė; kai kuriais atvejais vyrų gyvenimo kokybė geresnė nei moterų. Paraplegikų vyrų daugiau nei moterų yra vedę ir gyvena šeimoje, darbą turi taip pat dažniau vyrai. Dauguma vyrų dirba privačiose įstaigose, moterys – visuomeniniais pagrindais. Kai kurių gyvenimo kokybės komponentų vyrų ir moterų rodikliai panašūs. Pagrindinis vyrų ir moterų pajamų šaltinis – neįgalumo pašalpa, kuri buvo vertinama kaip nepakankama. Didžioji dalis vyrų ir moterų yra įgiję vidurinį išsilavinimą. Tiek vyrai, tiek moterys gyvenimo kokybę judėjimo automobiliu aspektu vertina teigiamai. Paraplegikai vyrai ir moterys savo praėjusio mėnesio psichoemocinę būseną vertina teigiamai.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Nugaros smegenų pažeidimo lygis; Nugaros smegenų pažeidimo trukmė; Paraplegikai; Paraplegikų gyvenimo kokybė; History of spinal cord injury; Level of spinal cord injury; Life quality; Paraplegics; Paraplegics quality of life; Time of spinal cord injury.

ENThe aim of the research is to analyse and evaluate the quality of life of paraplegics in terms of age, gender, the duration and degree of spinal cord injury, and physical activity. The research was performed in summer 2005 at the therapy and rehabilitation centre “Landšaftas” in Monsiškės and the recreation centre “Baldžio šilas”. 41 paraplegics participated in the research: 29 men and 12 women. Summarising the obtained results of the research, one can state that life quality of younger paraplegics (21–40) is better than that of those aged 41–60. Those paraplegics, whose spinal cord was injured more than three years ago, enjoy better life quality than those with recent spinal cord injuries. Paraplegics with high spinal cord injury (TH1-TH7) enjoy better life quality than those with low spinal cord injury (TH8-TH12). The life quality of physically active paraplegics is better, and in some cases, men’s quality of life is better than that of women. Most of paraplegic men are married and live in families, while most women are single. More paraplegic men than women are employed. The majority of them are employed in private companies while women work on a voluntary basis. Indicators of certain components of life quality of men and women are similar. The main source of revenue of men and women is the disability allowance, which was assessed as insufficient. The majority of men and women have secondary education. Both women and men have positively evaluated their life quality with regard to their movement by cars. Paraplegic men and women have positively evaluated their emotional condition of the proceeding month.