Sąveikos sampratos kaita Lietuvos edukologų darbuose

LTTradicinis mokymas jau nėra veiksmingas. Lietuvos mokyklos nesėkmė yra ta, kad ji nesudaro galimybių mokiniams pajusti ir suprasti objektų, įvykių ir žinių asmeninio reikšmingumo, o patys mokiniai mokykloje vis dar jaučia baimę, nerimą, nevisavertiškumą. Visa tai skatina peržiūrėti ir praplėsti ugdomosios sąveikos paradigmą išsamesnių mokinių psichikos ir besiformuojančios asmenybės ypatybių pažinimo bei didesnio mokytojų profesionalumo aspektu. Straipsnyje pateikta mokslinės literatūros analize siekiama susisteminti ugdomosios sąveikos tema parašytus Lietuvos edukologų tyrimus ir atskleisti sąveikos paradigmos taikymo papildomas galimybes. Atskleista, kad ugdomoji sąveika — specifi nis tikrovės reiškinys, kurį dera pažinti, atskleisti, taikyti (Bitinas, 1990). Tai pereinamasis momentas iš mokymo paradigmos į mokymosi. Tai asmenybės ruošimas saviugdai, kai žmogus, įsivertinęs save ir savo galimybes, pats nusistato tobulėjimo kryptį, pats išsikelia ugdymosi tikslus, pasirenka priimtinus būdus ir priemones, aktyviai siekdamas tikslo plečia žinojimą, jį praturtindamas visokeriopa gyvenimiška patirtimi. Ugdomąją sąveiką galima įvardyti kaip sąveikos dalyvių tarpusavio suvokimą ir supratimą per jų individualiąsias savybes, nuostatas, būsenas ir kaip nenutrūkstamą pedagoginių situacijų seką, kur ir vienu, ir kitu atveju sąveika įvyks, kai jos dalyviai tiek pažins ir supras vienas kitą, kad tarp jų kils savotiška dvasinio pakilumo būsena. Taigi ugdomoji sąveika nagrinėjama ir aiškinama ugdymo psichologijos žiniomis.Reikšminiai žodžiai: Interaktyvūs metodai; Mokinio pažinimas; Pedagogo ir mokinio sąveika; Pedagogo profesionalumas; Sąveikos paradigma; Interaction between educator and scoolchild; Interaction paradigm; Interactive methods; Irecognition of schoolchild; Masterschip of educators.

ENTraditional teaching is not efficient anymore. The Lithuanian school is unsuccessful because it has failed to provide students with the opportunity to feel and perceive the personal significance of objects, events and knowledge, whereas, students still feel fear, unease and inferiority. All this encourages reviewing and expanding the paradigm of educational interaction with regard to the aspect of perception of more peculiarities of students’ psychology and developing personality and higher professionalism of teachers. The article provides an analysis of academic literature aimed at systemising studies in the field of educational interaction by Lithuanian educology scientists and revealing additional possibilities for applying the interaction paradigm. It has been revealed that the educational interaction is a specific phenomenon of reality, which should be perceived, revealed and applied (Bitinas, 1990). It is a transitional moment from the teaching paradigm to the learning paradigm. It is the preparation of a personality for self-development, when a person, having assessed himself and his possibilities, defines the directions for his improvement, its goals, and chooses the most suitable ways and means, enhances his knowledge while actively seeking his goals and enriches it with versatile experience of his life. The educational interaction can be referred to as mutual perception of interaction participants through their individual characteristics, believes, conditions and as a continuous sequence of pedagogical situations, when the interaction will take place at one moment or another, after its participants have perceived and understood each other. Therefore, the educational interaction is analysed and explained based on the knowledge of psychology of education.