Įvairaus amžiaus krepšinio komandų žaidimo rezultatyvumo ir metimų įvairovės rodiklių analizė

LTKomandų žaidimo turinį, pobūdį, rungtynių rezultatą dažniausiai lemia viena iš žaidimo fazių – puolimas. Puolimo, žaidžiant krepšinį, požymius, jų kaitą tyrė daugelis mokslininkų (Tocigl, 1973; Deltow et al., 1981; Dobry, Valensky, 1988; Jozwiak, Wagner, 1998; Neuman, 1999; Milanovič, 2000; Stonkus, 2002, 2003; Sampaio, Janeira, 2003; Hughes, Franks, 2004; Čižauskas, Kreivytė, 2007). Dauguma jų tyrė didelio meistriškumo krepšininkų puolimo veiksmingumą, ypatumus (Maksvytis, Stonkus, 2001; Stonkus, 2002). Pasigendama sisteminių įvairaus amžiaus krepšinio komandų puolimo per rungtynes tyrimų, todėl aktualu atsakyti į klausimą, kaip kinta įvairaus amžiaus (jaunučių, jaunių, jaunimo) krepšinio komandų pagrindiniai puolimo rodikliai rungtyniaujant. Tyrimas tikslas – nustatyti pagrindinius įvairaus amžiaus krepšinio komandų puolimo rodiklius, jų veiksmingumą ir kaitą per oficialias svarbiausias varžybas. Tyrimo uždaviniai: nustatyti ir įvertinti įvairaus amžiaus komandų pelnytų taškų skaičių per rungtynes ir atskirus kėlinius; nustatyti metimų į krepšį kiekybinius (skaičius) ir kokybinius (veiksmingumą) rodiklius nuotolio požiūriu. Tyrimo metu naudoti šie metodai: mokslinės literatūros ir oficialių dokumentų (rungtynių protokolų) sisteminė analizė; pedagoginis stebėjimas vykdytas taikant specialią kompiuterinę programą „Kregis“. Tyrimo metu buvo analizuojami keturi Europos krepšinio čempionatai: jaunučių (2008 m.), jaunių (2008 m.), jaunimo (2008 m.), vyrų (2007 m.).Iš viso ištirta 48 rungtynių pagrindiniai puolimo rodikliai. Statistinių tyrimų duomenų analizė atlikta kompiuterinėmis SSPS 11.0 for Windows ir Microsoft Excel 2003 programomis. Buvo apskaičiuojami rodiklių aritmetiniai vidurkiai, standartinės vidurkio paklaidos ir procentinė išraiška. Vidurkių skirtumo patikimumas apskaičiuotas naudojant Studento t testą. Skirtumas su galima mažesne nei 0,05 paklaida buvo vertinamas kaip statistiškai patikimas (p <0,05). Nustatyta, kad tirtų geriausių įvairaus amžiaus Europos komandų rezultatyvumo per rungtynes rodikliai su amžiumi tolydžiai didėja: jaunučių – x = 66,2, jaunių – x = 71,7, jaunimo – x = 82,3 taško per rungtynes. Geriausių vyrų rinktinių rezultatyvumo per vienerias rungtynes rodiklis ( x = 76,2 taško) žemesnis už šį ankstesnių metų rodiklį. Įvairaus amžiaus komandų rezultatyvumo per atskirus kėlinius dėsningumų nenustatyta. Metimų į krepšį skaičius iš artimų ir vidutinių nuotolių su amžiumi turi tendenciją mažėti: jaunučių tokie metimai sudaro 72,3%, jaunių – 69,1%, jaunimo – 62,1%, vyrų – 57,6%. Iš tolimų nuotolių didėja: jaunučių – 27,7%, jaunių – 30,9%, jaunimo – 37,9%, vyrų – 42,4%. Metimų iš artimų ir vidutinių nuotolių tikslumas su amžiumi gerėja: jaunučių – 38,1%, jaunių – 44,5%, jaunimo – 52,6%. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kompiuterinė programa; Krepšinis; Rezultatyvumo rodikliai; Rezultatyvumo rodiklių kaita; Basketball; Changes in high-scoring indices; Computer program; High-scoring indices.

ENContent, nature and the results of the team game most often are influenced by one phase of the game – offensive phase. The characteristics of offensive in basketball were studied by many scientists (Tocigl, 1973; Deltow et al., 1981; Dobry, Valensky, 1988; Jozwiak, Wagner, 1998; Neuman, 1999; Milanovič, 2000; Stonkus, 2002, 2003; Sampaio, Janeira, 2003; Hughes, Franks, 2004; Čižauskas, Kreivytė, 2007). The majority of them investigated the efficiency and the peculiarities of the offensive among high mastery basketball players (Maksvytis, Stonkus, 2001; Stonkus, 2002). As we lack systemic research on offence in the game of basketball between the basketball teams of different age, the urgent research question is as follows: how do the main offensive indices of players of different age (cadets, juniors, and youths) change in the game of basketball. The aim of the research was to determine the main offensive indices of basketball teams of different age, their efficiency and changes in the most important official matches. The research objectives were as follows: to determine and evaluate the number of scores of basketball teams of different age during the matches and their different periods; to determine the quantitative (number) and qualitative (efficiency) shooting indices from the standpoint of distance.The research methods were systemic analysis of research literature and official documents (protocols of the matches); pedagogical observation with the help of a special computer program “Kregis”. Four European basketball championships were examined in the research: cadets (2008), juniors (2008), youths (2008) and men (2007). All in all, the main offensive indices of 48 matches were studied. Statistical analysis of the research data was performed applying computer programs SSPS 11.0 for Windows and Microsoft Excel 2003. We calculated the arithmetic means, standard errors of the means and percentage expression. The reliability of the difference between the means was calculated applying Student’s t test. The statistically significant difference was considered at p <0.05. We established that the indices of high-scoring of European basketball teams of different age in the matches gradually increased with age: x = 66.2 points for cadets, x = 71.7 points for juniors, and x = 82.3 points for youths in one match. The index of high-scoring in one match of the best men national teams (x = 76.2 points) was lower than the same index of the previous year. The consistent patterns of high-scoring in particular periods of the game among the teams of different age were not established. [...]. [From the publication]