Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo keturmečiu olimpiniu ciklu ypatumai

LT[...] Tyrimo objektas – Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimasis keturmečiu olimpiniu ciklu, jų parengtumo kaita. Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimo teorinę medžiagą, ištirti Lietuvos didelio meistriškumo baidarininkų rengimą per keturmetį olimpinį ciklą. Ištirti 2 pajėgiausi Lietuvos baidarininkai, kurie rengėsi Europos, pasaulio čempionatams ir olimpinėms žaidynėms. Buvo ištirta fizinių ir funkcinių galių kaita per keturmetį olimpinį ciklą. Išnagrinėti treniruočių planavimo ir apskaitos dokumentai, sportininkų dienoraščiai. Fizinės ir funkcinės galios tirtos atskirų metinių ciklų parengiamojo laikotarpio pradžioje, parengiamojo laikotarpio specialiojo rengimo etapu, varžybų laikotarpio parengiamųjų varžybų etapu, prieš pagrindines varžybas ir jų metu. Išnagrinėjus olimpinio ciklo metinius fizinius krūvius matyti, kad sportininkai per metus treniravosi pakankamai daug dienų ir atliko tinkamą pratybų krūvį. Jos sukėlė reikiamus organizmo pokyčius rengiantis įveikti 500 m nuotolį, tačiau nuvykimo į olimpines žaidynes laiko nepavyko gerai pasirinkti.Startuoti teko tada, kai organizme vyko dideli funkcinių sistemų pokyčiai, smarkai sumažėjo fizinis ir funkcinis pajėgumas. Išanalizavus keturmečio olimpinio ciklo varžybų laikotarpio pagrindinių varžybų mezociklą matyti, kad jis sudarytas ir pagrįstas sporto mokslo samprata. Baidarininkų pratybų mikrociklų struktūra aiški, išryškintos dvi glikolitinės treniruotės mikrociklo metu, pratybos tikslingos, glaustos ir labai specializuotos rengiantis įveikti 500 m nuotolį, tačiau baigiamuoju pasirengimo mikrociklu prieš pagrindinius startus padidinus irklavimo tempą nespėta tam prisitaikyti. Per keturmetį olimpinį ciklą fizinio išsivystymo rodikliai, raumenų masė kito nedaug, specialaus 500 m simuliacinio testo rodikliai vis didėjo, specialusis anaerobinis alaktatinis galingumas pamažu didėjo. Nuvykimas į olimpines žaidynes likus iki varžybų 6 d. buvo pražūtingas, startai sutapo su fizinio darbingumo sumažėjimo, aklimatizacijos faze. Padidintas irklavimo tempas nebuvo racionalus. Olimpinėse žaidynėse užimta 11 vieta netenkino nei sportininkų, nei jų rengėjų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fiziniai krūviai; Fizinis išsivystymas; Fizinis parengtumas; Funkcinis pajėgumas; Metinis ciklas; Mezociklas; Mikrociklas; Annual cycle; Functional capacity; Mesocycle; Microcycle; Physical development; Physical fitness; Physical loads.

EN[...] Object of the research was the training of Lithuanian high performance kayak paddlers over a fouryear Olympic cycle and changes in their fitness. The goal of the research was to investigate the theoretical material of high performance kayak paddlers’ training in Lithuania and to analyse the four-year Olympic cycle training of Lithuanian high performance kayak paddlers. The change in physical and functional capacities over the four-year Olympic cycle was investigated of two fittest Lithuanian kayak paddlers, who train for European and World championships and the Olympic games. The analysis also included training planning documentation and training registers as well as athletes’ diaries. Physical and functional capacities were measured in the separate annual cycles at the beginning of the preparatory period, in the phase of special training of the preparatory period, in the period of preparatory competitions, before and after the most important competitions. The analysis of annual physical loads in the Olympic cycle revealed that the athletes trained a sufficient number of days and the training load met the requirements.The training was efficient to achieve the necessary changes in athletes’ body relevant for a 500 m distance; however the time of arrival at the Olympic Games was unfavourable: the athletes had to compete in the period of radical functional changes and a decrease in their physical and functional capacity was identified. The analysis of the mesocycle of the main competitions of the competitive period in the four-year Olympic cycle showed that it was scientifically substantiated by the principles of the sports science: the structure of mesocycles was clear, two glycolytic training sessions were highlighted in a microcycle, the practical trainings were purposive, efficient and specialising in a 500 meter kayak paddling distance. However, an increased paddling speed just before the main starts did not allow the organism of the athletes to properly adapt to this. The indicators of physical development and muscle mass did not undergo any significant changes in the four-year Olympic cycle, whereas the results of a special 500 m simulation test and the indices of special anaerobic alactic capacity gradually increased. Arrival at the Olympic Games 6 days before the start was disastrous because it coincided with the acclimatisation phase of reduced physical working capacity. An increase in the tempo of paddling was not rational at that point. The 11th place in the Olympic Games did not satisfy the athletes themselves and their training staff. [From the publication]