Tyčinio savęs žalojimo reiškiniai pataisos įstaigose

LTTyčinio savęs žalojimo reiškiniai daugelio šalių įkalinimo įstaigose yra paplitę kur kas dažniau nei bendrosiose populiacijose. Istoriškai šie reiškiniai ilgą laiką buvo ignoruojami. Pastaruoju dešimtmečiu užsienio šalyse ženkliai padaugėjo psichologinių publikacijų šia tema, tačiau Lietuvoje jų kol kas nėra. Šiame straipsnyje siekta aptarti šios problemos aktualumą, savęs žalojimo reiškinių pataisos įstaigose etiologiją, motyvaciją ir rizikos veiksnius. Straipsnyje pristatomas Lietuvoje atliktas empirinis save žalojusių nuteistųjų tyrimas, taikant anketavimo (N=90) ir interviu (N=22) metodus. Tyrimo rezultatai parodė, kad jaunesnis amžius, ankstesni savižudiško elgesio atvejai, ilgesni bausmės terminai, neužimtumas, patiriami sunkumai ir paramos trūkumas, taip pat nevilties bei priešiškumo išgyvenimai yra susiję su savęs žalojimo rizika. Dažniausia savęs žalojimo priešistorė – kritinis įvykis, kurio pasekmės buvo suvoktos kaip grėsmingos ir neįveikiamos. Nors manipuliacinė savęs žalojimo funkcija yra dažna, bet ne vienintelė. Remiantis šio ir kitų tyrimų rezultatais formuluojamos tam tikros įžvalgos bei rekomendacijos dėl galimų tyčinio savęs žalojimo reiškinių pataisos įstaigose prevencijos ir intervencijos priemonių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nuteistieji; Nuteistieji, tyčinis savęs žalojimas, savižudiškas elgesys, savęs žalojimo rizika, savęs žalojimo motyvacija; Savižudiškas elgesys; Savęs žalojimo motyvacija; Savęs žalojimo rizika; Tyčinis savęs žalojimas; Deliberate self-mutilation; Motivation; Offenders; Offenders, deliberate self-mutilation, suicidality, risk of self harm, motivation; Risk of self harm; Suicidality.

ENThis study identifies the typical motivations and risk factors which have affected deliberate self-injures of inmates in the prisons of Lithuania. A sample consisted of patients (N=90) who had attended the Lithuanian Prison Hospital following a non-fatal act of self-harm performed at one of eleven correctional settings. All participants completed questionnaires designed to assess drives for incident and individual, criminological and social variables that could affect it, and 24,4% of the participants were interviewed in-depth. Results show that relatively younger age, previous self-harm history, longer terms of imprisonment, unemployment, adaptation problems and lack of support at the institution, and feelings of desperation and hostility are related to self-harm risk. Critical events with perceived dangerous subsequence in the prehistory of major cases were found. Thus, manipulative function of deliberate self-injure was prevalent, nevertheless, not unique. Insights and recommendations are offered focusing on ways to prevent and reduce self-injures in the correctional settings. [From the publication]