Vadovavimas organizacijoje lytiškumo aspektu

LTStraipsnyje pristatomas empirins tyrimas, nagrinėjama vadovavimo ypatumai organizacijoje lytiškumo aspektu. Sukonstruotas standartizuotas uždaro tipo klausimynas, sudarytas iš makiaveliškų nuostatų, lyčių vaidmenų ir stereotipinių nuostatų bei vadovavimo stiliaus skalių. Tyrimo imtį sudarė 274 vadovavimo pareigas einantys asmenys. Tyrimo tikslas - identifikuoti moterų ir vyrų vadovų nuostatų raišką ir skirtumų ypatumus. Moterų ir vyrų vadovų padėtis Lietuvoje nevienoda. Nors jie turi gana vienodą prigimtinę darbo motyvaciją, jų pasirinkimai skiriasi dėl skirtingos ankstyvosios socializacijos patirties, nevienodų socialinių galimybių bei susiformavusių visuomenėje nuostatų, lemiančių atitinkamą požiūrį. Dominuojantis vertybinis-normatyvinis laukas, apibrėžiantis lyčių santykius, įtvirtina žemesnį moterų socialinį statusą visuomenėje taip pabrėžiant lyčių nelygybę. Remiantis sociologinių tyrimų rezultatais galima teigti, jog Lietuvoje nusistovėjusios kai kurios lyčių santykius reguliuojančios normos: moterų tapatinimas su šeima bei abejojimas jų vadovavimo sugebėjimais. Asmeninių siekių ir interesų turintis „rinkos žmogus“ susvetimėjusioje socialinėje erdvėje vadovaujasi protu, siekia apčiuopiamos naudos, pasirengęs permainoms ir bet kuriai veiklai – tai „makievelistinis sindromas“. Darbe iškeltos hipotezės pasitvirtino: vyrų vadovų mąstymo ir elgesio instrumentalumo, kaip makievelizmo bruožo, raiška yra stipresnė nei moterų vadovių. Vyrų ryškesnis makiavelizmas pasireiškia tuo, kad jie labiau nei moterys pateisina asmeninės naudos troškimą, manipuliavimą kitais žmonėmis.Reikšminiai žodžiai: Lyčių lygybė; Vyrų ir moterų vadovavimo vertybės; Makiavelistinis požiūris; Socialinis statusas; Vadovavimas organizacijai; Vadovavimo nuostatos; Lytiškumas; Makiavelizmas.

ENThe article describes empirical research on leadership in terms of gender. It presents a hypothesis that there will be different leadership styles because of different genders. The goal of the research is to identify the attitudes of women leaders and men leaders and the characteristics of potential differences. The sample included 274 executives: 133 men and 141 women. Methods of data collection and processing: a standardised closed-ended questionnaire was used. A combination of the hypothetical role model developed by R.Christie and F.Geis and the adaptation of the Machiavellian scale (Mažeikienė, Merkys, 2000, 2001) was used to measure Machiavellian attitudes. A scale with statements representing the characteristics and hierarchy of gender roles (Ruškus, Mažeikienė, Balčiūnas, 2003) was used to diagnose gender roles and stereotypes. To identify different management styles, a scale was developed on the basis of the Management Style Test developed by R. Razauskas (1996). SPSS software was used for data processing. The hypotheses presented in the work were confirmed: the manifestation of thinking and behavioural instrumentalism is stronger among men than women. Men leaders tend to justify their desire for personal profit, manipulation without revealing their true intentions more often than women. Women leaders are less likely to be stereotypical about gender-based work sharing than men. Women leaders are given lower-ranking roles that place them lower in the professional hierarchy. Higher-ranking women wish to advance and hold higher positions that are traditionally held by men. [From the publication]