Darbdavių požiūris į apmokamo darbo ir šeimos vaidmenų derinimo galimybes Lietuvoje
LTStraipsnyje siekiama atskleisti darbdavių požiūrį į darbuotojų, auginančių vaikus, šeimos ir apmokamo darbo vaidmenų derinimo galimybes bei problemas, analizuojamos pagrindinės palankios šeimai politikos priemonės ir jų taikymo galimybės Lietuvoje. Palankios šeimai politikos sąvoka apibrėžiama kaip visuma priemonių, padedančių asmenims derinti galimybę dirbti ir rūpintis šeima. Šių priemonių įgyvendinimas priklauso ne tik nuo valdžios sprendimų, bet ir nuo darbdavių požiūrio bei motyvacijos darbovietėse taikyti palankios šeimai politikos priemones. Hipotezė suformuluota remiantis R.C. Barnetto (1999) teoriniais darbo ir šeimos sąveikos modeliais. Atlikto tyrimo kiekybiniai apklausos duomenys rodo, kad darbdaviai sutinka taikyti palankios šeimai politikos priemones, tačiau apžvelgus kokybinius rezultatus akivaizdžios patriarchalinės darbdavių nuostatas dėl darbuotojų galimybės dirbti ir rūpintis šeima. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbdavių požiūris; Lanksčios užimtumo formos; Lyčių lygybė; Palanki šeimai politika; Šeimos ir darbo sferų derinimas; A family-friendly policies; Employers' attitude; Employers' attitudes; Family and work coordination spheres of gender equality; Family-friendly policy; Flexible forms of employment; Flexible work; Gender equality; Reconciliation of work and family.
ENStudy analyzes the attitude of employers towards the possibilities and problems of employees that have children to reconcile work and family as well as the measures of family-friendly policy and the practice of their implementation in Lithuania. Family-friendly policy is understood as a package of measures that facilitate a better work and family balance for employees. The implementation of measures of family-friendly policy depends not only on the government's decisions but also on the attitude and motivation of employers to build family-friendly workplace. According to Barnett's (1999) theory of work-life models this study verifies the hypothesis that employers in Lithuania treat work and family as separate spheres with clear boundaries and want their employees' family matters to be left at the workplace door. The quantitative data shows a fairly friendly attitude of employers towards measures of family-friendly policy. Despite that, the qualitative results (remarks of the respondents) highlight the patriarchal attitude of employers towards reconciliation of work and family life. [From the publication]
- Ikimokyklinių ugdymo paslaugų įtaka tėvų užimtumui Lietuvoje / Aušra Čižauskaitė, Boguslavas Gruževskis. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 74-91.
- Moterų, auginančių vaikus, sunkumai derinant šeimą ir karjerą / Kristina Bielskytė, Jurgita Smilgienė. Jaunųjų mokslininkų darbai. 2016, Nr. 2 (46), p. 6-11.
- Paramos šeimai politika : samprata ir patyrimas / V. Stankūnienė, V. Eidukienė, B. Gruževskis, R. Jančaitytė, A. Mikalauskaitė, J. Paluckienė. Vilnius : Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas, 2001. 195 p.
- Šeimos paramos politika Lietuvoje: ar galime identifikuoti paradigminius pokyčius 1996-2013 metų laikotarpiu? / Laimutė Žalimienė. Tiltai. 2015, Nr. 1 (70), p. 39-61.
- Šeimos politika ir vienų motinų šeimų stigmatizacija / Greta Skubiejūtė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika 2023, Nr. 26, p. 31-43.
- Šeimos politikos problemos Lietuvoje: prieš tai buvusių tyrimų analizė / Kristina Senkuvienė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 92-107.
- Šeimos revoliucija? : iššūkiai šeimos politikai / Vlada Stankūnien, Aiva Jonkarytė, Sarmitė Mikulionienė, Algimantas Alfonsas Mitrikas, Aušra Maslauskaitė. Vilnius : Socialinių tyrimų institutas, 2003. 387 p.
- Vaiko priežiūros išmokų gavėjų struktūros pokyčiai Lietuvoje: lyčių egalitarizmo šeimoje ženklas? / Alina Norgėlaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (1), p. 55-78.
- Vienų motinų šeimos Lietuvos šeimos įstatymų kontekste / Greta Skubiejutė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2020, Nr. 20, p. 8-21.
- Viešosios šeimos politikos kūrimo ir įgyvendinimo problemos Lietuvoje / Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė. Teisės problemos. 2012, Nr. 1 (75), p. 5-65.
- „Virsmas“ dirbančia mama kaip nuolatinės pusiausvyros paieškos / Toma Jasiukevičiūtė-Zelenko, Dovilė Šorytė. Visuomenės sveikata. 2018, Nr. 2 (81), p. 40-55.
- What type of familialism is relevant for Lithuania? The case of elderly care / Laimutė Žalimienė, Inga Blažienė, Jolita Junevičienė. Journal of Baltic studies. 2020, vol. 51, no. 2, p. 159-178.
