Tarpukario Vilniaus filosofinis gyvenimas

LTStraipsnio tikslas – atskleisti pagrindines tarpukario Vilniaus filosofinės terpės formavimosi ir funkcionavimo tendencijas. Į mokslinę apyvartą įtraukiami kai kurie nauji, lig šiol nenaudoti archyviniai šaltiniai. Autoriaus nuomone, savarankiška tarpukario Vilniaus filosofinė terpė galutinai susiformavo XX a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje. Tai sietina su naujos, Vilniuje išaugusios filosofų kartos mokslinės veiklos pradžia. Straipsnyje supažindinama su Stepono Batoro universiteto filosofiniu gyvenimu. Pažymima, jog Vilniaus universiteto Filosofijos seminaras gali būti apibūdintas kaip miesto filosofinio gyvenimo centras. Jo patalpose įsikūrė tiek Vilniaus filosofų draugija, tiek akademinis filosofų būrelis. Visi tarpukario Vilniuje išaugę filosofai aktyviai dalyvavo akademinio filosofų būrelio veikloje. Įtakingas Lenkijos filosofijos žurnalas „Ruch filozoficzny“ spausdino kasmetes šio būrelio veiklos ataskaitas. Didesnis dėmesys Stepono Batoro universitetui turėjo skatinti jaunuosius Vilniaus filosofus ir kartu visai Lenkijai rodyti, kad mieste atgimė filosofinio gyvenimo tradicijos. Nuo ketvirtojo dešimtmečio vidurio į Vilniaus filosofinį gyvenimą įsitraukė šiame mieste subrendę autoriai. Visas tarpukario dvidešimtmetis gali būti apibūdintas kaip savarankiškos Vilniaus filosofinės terpės formavimosi laikotarpis. Buvo nuveikta nemažai, tačiau Vilnius liko Lenkijos filosofinio gyvenimo provincija.Reikšminiai žodžiai: Filosofijos terpė; Lenkijos filosofijos istorija; Lvovo - Varšuvos mokykla; St. Baroro universitetas; Tarpukario Vilnius; Vilniaus filosofinė terpė; History of Polish philosophy; Interwar Vilnius; Lwow - Warsaw School of philosophy; Philosophical environment; S. Batory university; Vilnius philosophical environment.

ENIn the interwar period, the institutionalization of philosophical life in Vilnius was slower than in other Polish cities for various economic and cultural reasons. The philosophical environment of Vilnius had already formed only during the mid thirties. This had to do with the rise of a new generation of philosophers who had graduated from Vilnius S. Batory University. It was evident from the third Polish Congress of philosophers that the philosophical forces of Vilnius at the time were strong enough to surpass the results achieved by colleagues from Poznan. One thing is striking about the philosophical life in S. Batory University. Throughout the twenty years, no department of philosophy in the Humanitarian Faculty was run by graduates of this university. [text from author]