Mokslinio diskurso Lietuvoje analizė neįgaliųjų socialinio dalyvavimo aspektu

LTStraipsnyje atskleidžiamas mokslinis diskursas apie neįgaliuosius. Analizei panaudoti 1998 – 2004 išleisti moksliniai, metodiniai, konferencijų medžiagų leidiniai, kuriuose analizuojami tyrimai neįgaliųjų ugdymo ir socialinės integracijos srityje. Diskursas analizuotas remiantis dviejų paradigmų – klinikinės ir socialinės – priešprieša, socialinę paradigmą apibrėžus socialinio dalyvavimo konceptu. Tuo būdu buvo išskirti tokie mokslinių straipsnių turinio ir formos analizės kriterijai: asmens galios, asmens unikalumas, inkliuzija, empirika, diskusija, socialinis kontekstas, aplinkos keitimas, pasiūlymų, sprendimų teikimas. Ši analizė taip pat atspindi siekį reflektuoti pastarųjų metų „Specialiojo ugdymo“ leidinio turinį ir jo kaitą. Mokslinių straipsnių analizė atskleidė, kad sugebėjimas aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime nėra pabrėžiamas, apie jį užsimenama tik netiesiogiai. Didžioji tyrimų dalis atlikta su dideliu dalyvių skaičiumi, todėl apibendrinimai labiau taikomi masėms ir nėra skirti atskleisti neįgalaus asmens individualumo. Pastebimas segregacinis požiūris, dažnai paradoksaliai sumišęs su socialinėmis idėjomis. Nors požiūrių spektras į neįgaliojo ir visuomenės santykį platus, tačiau diskusijai krypstant į neįgalaus asmens lavinimosi procesą ir sugebėjimų trūkumą, išryškėja nuomonė jį pritaikyti prie „sveikos“ visuomenės. Pastebėta, kad praktikai nėra linkę pritarti integracinėms idėjoms. Tai greičiausiai lemia jų ilgametė darbo patirtis vyraujant segegacinėms idėjoms. Raktiniai žodžiai: mokslinis diskursas, publikacijų turinio analizė, neįgaliųjų socialinis dalyvavimas.Reikšminiai žodžiai: Specialusis ugdymas; Diskursas; Mokslas; Neįgalieji.

ENThe article reveals the scientific discourse regarding disabled. Scientific, methodological, and conference publications of 1998–2004 were used to analyse studies in the field of education of disabled and their social integration. The discourse was analysed on the basis of contraposition of two paradigms—clinical and social, defining the latter by the social participation concept. Criteria were distinguished for analysis of content and form used in scientific articles: personal power and uniqueness, inclusion, empirics, discussions, social context, changing of environment, and suggestions and decisions. This analysis also aims reflecting the content and change of the publication on special education Specialusis ugdymas. The analysis revealed that ability to actively participate in social life is not underlined and it is only indirectly mentioned. The greatest part of researches involved big numbers of participants, thus generalization is more applicable to masses and are not designed in order to reveal individuality of disabled people. A noticeable segregative attitude is often paradoxically intermixed with social ideas. Although certain attitudes towards the relation between a disabled and the public is rather broad, focus on educational process of a disabled reveals a tendency of adapting it to the “healthy” society. Practitioners are not inclined to agree to integration ideas, which is most likely determined by lengthy work in the midst of segregation ideas. Keywords: scientific discourse, content analysis of publications, social participation of disabled.