Link negalės kontekstualios ir konstruktyvios sampratos: reflektuojant S. Ališauskienės monografiją "Ankstyvoji intervencija vaikystėje" : recenzija

LTStraipsnyje pristatoma S. Ališauskienės monografija „Ankstyvoji intervencija vaikystėje“. Ši monografija yra ne tik originalus mokslo darbas – ją galima laikyti reiškiniu, atspindinčiu naujas tendencijas Lietuvos specialiajame ugdyme ir apskritai negalės tyrimuose. S. Ališauskienės monografija įkūnija trečiąją negalės tyrimų etapą, arba kartą, kur akcentuojamas socialinis požiūris į negalę ir ypač į įgalinimą. Įgalinimas – vidinių asmens ir išorinių aplinkos resursų mobilizavimas siekiant asmens savarankiškumo. Būtent tai šiuo metu domina negalės tyrinėtojus ir užsienyje, ir Lietuvoje. Šioje monografijoje būtent ir ieškoma įgalinimo resursų, tiriama, kokių resursų reikia, kad ankstyvoji intervencija būtų ne sutrikimų diagnostika ir socialinė atskirtis, bet "sėkmės atvejai", kur tėvai, specialistai ir pats vaikas yra ne objektai, intervencijos subjektai. Autorės atliktame tyrime puikiai derinami modernūs teoriniai konceptai ir empirinio tyrimo technologijos. S. Ališauskienės monografiją galima laikyti nauju postūmiu Lietuvos negalės tyrimuose, orientuotą į tai, kad negalės tyrimai yra visų pirma ne klinikinę negalę turinčio asmens deskripcija, o tokio asmens vidinių ir išorinių resursų identifikavimas siekiant geriau suprasti, kokiomis priemonėmis siekti jo savarankiškumo.Reikšminiai žodžiai: Negalė; Įgalinimas; Ankstyvoji intervencija.

ENArticle presents a study "Ankstyvoji intervencija vaikystėje" (Early Childhood Intervention) by S. Ališauskienė. This study is not only an original piece of research; it can also be called a phenomenon reflecting new trends in Lithuanian special education and disability research in general. S. Ališauskienė‘s study embodies the third period of disability research, or even generation emphasizing social attitude towards disability and in particular toward empowerment. Empowerment is a process of mobilizing individual’s inner and outer environment resources in order to achieve personal independence. This is what particularly interests disability researchers in both Lithuania and abroad. This study aims to finding resources for empowerment, clarifies what recourses are needed to turn early intervention from diagnostics of disorders and social exclusion to “success stories”, where parents, professionals, and children themselves are not objects, but subjects of intervention process. In her research, the author perfectly combines modern theoretical concepts and techniques of empirical research. The study by S. Ališauskienė should be considered as a new push in Lithuanian disability research, geared towards the assumption that disability research is not primarily a description of a person with clinical disabilities, but identification of such person‘s inner and outer resources employed to detect the measures to achieve his/her independence.