2009 metų Europos Parlamento rinkimų Lietuvoje rezultatai : aplinkybės ir prognozė
LTStraipsnyje analizuojami 2009 m. rinkimų į Europos Parlamentą rezultatai, jų įtaka Lietuvos partinės sistemos raidai, aptariamos menko rinkėjų dalyvavimo priežastys. Taip pat apžvelgiamas Lietuvos politinių partijų priklausymo Europos Parlamento grupėms pagrįstumas ir ideologinis adekvatumas. Straipsnyje remiamasi Maiklo Maršo (Michael Marsh) pateiktomis hipotezėmis apie dalyvavimą Europos Parlamento (toliau – EP) rinkimuose, taip pat autoriaus atliktais tyrimais. Daroma išvada, kad 2009 m. EP rinkimų rezultatai Lietuvoje atskleidžia didėjančią politinę partijų poliarizaciją, tačiau atitinka klasikinį antraeilių rinkimų apibrėžimą ir neleidžia daryti išvados apie skeptišką Lietuvos rinkėjų požiūrį į Europos Sąjungą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antraeiliai rinkimai; Europos Parlamentas; Europos Parlamentas, antraeiliai rinkimai; Euroskeptiškumas; Partijų institucionalizacija; Partinė sistema; Partinė sistema, politinė poliarizacija; Politinė poliarizacija; European Parliament; European Parliament, second-order elections, euroscepticism, party system, political polarization, institutionalization of parties; European parlament; Euroscepticism; Institutionalisation of parties; Party institutionalization; Party system; Political polarisation; Political polarization; Secondary election; Secondary elections.
ENThe article analyses the results of the 2009 elections to the European Parliament, their impact on the development of the Lithuanian party system and the reasons for the poor show-up by the electorate. It also discusses the legitimacy and ideological adequacy of including Lithuanian political parties into the European parliamentary groups. The article is based on the hypotheses of Michael Marsh with respect to the participation in the elections of the European Parliament and the research conducted by the author. The author concludes that the results of the EP elections in Lithuania reveal an increasing polarisation between political parties. However, these elections are secondary and cannot be correlated with the sceptical attitude of the Lithuanian electorate towards the European Union.
- Akademinės bendruomenės vaidmuo didinant visuomenės informuotumą apie Europos Sąjungą / Auksė Grabažienė, Irena Klimavičienė, Virginija Piligrimienė. Profesinės studijos: teorija ir praktika 2014, Nr. 14, p. 148-155.
- Balsavimo pokyčiai Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimuose : makrolygmens analizė / Mažvydas Jastramskis. Politologija. 2011, Nr. 1 (61), p. 29-63.
- Learning the economic vote at local elections: case of Lithuania, 1995-2011 / Mažvydas Jastramskis. Baltic journal of political science. 2014, no 3, p. 100-112.
- Testing Europe salience and second-order election theories: 2019 European parliamentary elections in Lithuania / Mindaugas Jurkynas. Baltic journal of law & politics. 2024, Vol. 17, Nr. 1, p. 93-115.
- The 2020 Parliamentary election in Lithuania: between participation and quality of democracy during pandemic / Magdalena Musiał-Karg, Martinas Malużinas. Elections in times of a pandemic - dilemmas and challenges: experiences of the European countries / edited by Magdalena Musiał-Karg, Izabela Kapsa. Leiden: Brill, 2024. P. 156-172.
- The Influence of new technologies on the election process in Lithuania / Aleksandra Kuczyńska-Zonik. Przegląd prawa konstytucyjnego 2021, 6 (64), p. 175-188.
