Globalizacija ir kultūrinis tapatumas : Zarasų krašto audėjų interpretacijos

LTŠiandien audimas nebėra žmonių kasdienės buities ar namų pramonės dalis. Jis skirtas naujai atsirandančioms visuomenės madoms ir reikmėms tenkinti. XXI a. pradžios etnografiniai duomenys rodo, kad Zarasų krašte moterys išmano audimo paslaptis ir vertę. Audimas gali būti suprantamas kaip vienas iš etnografinės kultūros ženklų. Straipsnyje siekiama parodyti, kaip gamtos ir kultūros aplinka bei savita ekonominė terpė padeda kultūros ženklui išlikti. Straipsnio tikslas yra atskleisti kultūrinį tapatumą, išryškėjantį Zarasų krašto audėjų dirbiniuose. Vertinant lokalių bendruomenių kūrybą, nuo seno garsėjančių audėjų dirbinius, analizuojama, kaip joje išsiskiria kultūrinis savitumas. Autorė nagrinėja tokius klausimus kaip: technikos savitumas globalizacijos procese; kultūrinio palikimo interpretacijos; materialios kultūros vietinis savitumas ar kultūros kaip ženklo išskirtinumas. Straipsnyje remiamasi konkrečiais šaltiniais – Ilonos Vaitkevičienės 2009 metų etnografinių ekspedicijų duomenimis, Vidos Savoniakaitės 1992-2004 metų etnografiniais tyrimais. Tyrimų apžvalga parodo, jog Zarasų krašto audiniai turi visai Rytų Lietuvai būdingų bruožų, nepaisant išskirtinų vienetinių atvejų, savitų spalvinių derinių. Išskirtinumas glūdi spalvų dermėje ir raštų proporcijose bei kultūrinio tam tikros vietos paveldo interpretacijose – Zarasų krašto amato istorijoje, susiklosčiusioje tam tikroje gamtinėje aplinkoje, geopolitinėje ir ekonominėje terpėje. Etnografiniai duomenys nusako besikeičiančias madas, spalvų derinius, kartu apibendrina audimo kaip kultūros ženklo tęstinumą.Reikšminiai žodžiai: Audimas; Audimas, tradicija, globaliacija, lokalinis tapatumas; Audėjos; Globalizacija; Kultūrinis identitetas; Lokali kultūra; Cultural identity; Globalisation; Local culture; Weave; Weavers; Weaving, tradition, globalization, local identity.

ENToday the culture of weaving is not part of everday household activities or industry. It is designed for newly emerging public fashions and demands. The ethnographic data of the early 21st c. demonstrate that women of the region of Zarasai perfectly perceived secrets and value of weaving. Weaving can be perceived as one of signs of ethnic culture. The article seeks to demonstrate the way how natural and cultural environment and the existing economic situation can help preserve a sign of culture. The aim of the article is to reveal the cultural identity highlighted in works by weavers of the regions of Zarasai. By assessing creative works of the local communities long famous for weavers’ works, the article analyses their cultural distinction. The author deals with the following issues: the distinction of their technique in the globalisation process; interpretations of the cultural heritage; the local distinction of the material culture or the exceptionality of culture as a sign. The article is based on specific sources – data of Ilona Vaitkevičienė's ethnographic expeditions of 2009, Vida Savoniakaitė’s ethnographic research performed in 1922–2004. The review of the studies has revealed that Zarasai fabrics have characteristics common to Eastern Lithuania, irrespective of exceptional individual cases and peculiar combinations of colours. The exceptionality lies in the combination of colours and proportions of scripts as well as in interpretations of local heritage. i.e. the history of the arts of the region of Zarasai, which formed in a certain environment, geopolitical and economic domain. Ethnographic data define the changing fashion, the combination of colours and the succession of weaving as the sign of culture.

• Audiniai kaimo kultūroje: lietuvių geometriniai raštai XIX-XX amžiuje / Vida Savoniakaitė. Vilnius : Alma littera, 1998. 245 p.
• Kultūra ekonomikos antropologijos požiūriu: kodėl geltoni aukštaičių namai? / Vida Savoniakaitė. Liaudies kultūra. 2003, Nr. 4, p. 22-27.
• Lietuvių tradicinių rinktinių juostų ornamentas: tipologija ir semantika / Vytautas Tumėnas. Vilnius : Diemedis, 2002. 278 p.