Анализ функциональной дейтельности финансовой сферы : аспект институций финансавого посредничество

LTInstitutai yra žmogaus proto produktas, ir jų negalima matyti, jausti, išmatuoti. Kurdami tam tikrą žmonių bendravimo struktūrą, jie mažina nepasitikėjimą ir yra atskirų individų bendradarbiavimo orientyras. Bankų veikla makroekonomikos tyrimų pradžioje tiesiogiai sieta su ūkinės veiklos finansavimu. Džozefas Šumpeteris skyrė 2 procesus: finansinių institutų dalyvavimą pinigų apyvartoje ir investicijų teikimą, kas nusistovėjusią rinkos apyvartą modifikuoja. Finansų rinkos analizė suformavo dvi šiuolaikinės ekonomikos kryptis – finansinį keinsizmą ir maakroekonominės evoliucijos teoriją. Kiekviena finansinė institucija veikiama vidaus ir išorės veiksnių. Kiekvienam vidiniam veiksniui būdingi specifiniai požymiai, o bendrasis veiksnių poveikis lemia institucijos specifiką. Institucijos vidaus elementai yra darbo efektyvumą lemiantys veiksniai. Tai vadovų sprendimų rezultatas, tačiau vadovai nekontroliuoja institucijos elementų. Institucijos vidiniai elementai negali būti analizuojami atsieti vienas nuo kito. Jie glaudžiai vienas su kitų susiję. Finansinės institucijos vykdomų funkcijų skaidymas elementais finansų sferoje teikia profesionalios specializacijos galimybę. Naujos funkcijos susijusios su naujų darbo vietų kūrimu. Lietuvos finansinės rinkos sistema grindžiama tradicijomis, joje, kaip ir kitose besivystančiose šalyse dominuoja bankai, nors esama nuomonės, kad ateityje augs kitų finansinio tarpininkavimo formų reikšmė (vertybinių popierių birža, draudimo kompanijos, specializuotos finansinės paslaugos).Reikšminiai žodžiai: Finansinė sistema; Finansinio tarpininkavimo institucijos; Plėtra.