Teisė į darbą

LTLietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis numato, kad kiekvienas žmogus gali laisvai rinktis darbą arba verslą. Valstybei uždedama pareiga užtikrinti žmogaus teisę pasirinkti darbą, t.y. sudaryti visas sąlygas pasirengti dirbti norimą ir galimą darbą siekiant įsidarbinti ir išlaikyti darbo santykius. Tačiau išanalizavus situaciją Lietuvoje, galima pastebėti, kad atsivėrus Europos Sąjungos sienoms, vis daugiau žmonių išvyksta darbo ieškoti svetur. Atitinkamai valstybei kyla uždavinys įgyvendinti tokią (aktyvią) užimtumo ir žmoniškųjų išteklių plėtros politiką, kad kiekvienas norintis ir galintis dirbti mūsų šalies žmogus Tėvynėje rastų savęs vertą darbą. Straipsnyje analizuojama: valstybės užimtumo skatinimo priemonės, skirtos socialiai pažeidžiamų asmenų įsidarbinimui, galimybė dirbti tinkamomis, saugiomis ir sveikomis darbo sąlygomis, teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, teisė turėti poilsį ir laisvalaikį, taip pat kasmetines mokamas atostogas, teisė jungtis į organizacijas ir vesti kolektyvines derybas, kolektyviniai ginčai (streikas) ir jų reikšmė, institucinė darbuotojų teisių gynyba. Išanalizavus kiekvieną tematiką, straipsnio pabaigoje pasiūlytos rekomendacijos: socialiai pažeidžiamų asmenų ratas turėtų būti detalizuojamas, daugiau dėmesio skirta informavimo, konsultavimo ir mokymo bei profesinio orientavimo programoms; nelegalų darbą, kuris ima reikštis kitomis formomis, būtina pažaboti, daugiau dėmesio skirti darbdavių pareigų vykdymui; būtina sulyginti darbo tarybų ir profsąjungų statusą; apjungti atitinkamų kontroliuojančių institucijų duomenų bazes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbas, darbo užmokestis, darbo sąlygos.

ENThe Constitution of the Republic of Lithuania establishes the stand of the society towards family, protected and nurtured by the state (Article 38). The said provision of the Constitution is the basis not only for adoption of laws, but also for resolution of most theoretic and practical problems, which emerge in interaction between the family and the state, the individual and the society and should be especially taken into consideration when adopting the laws, regulating the relations in marriage and family. The Civil Code of the Republic of Lithuania [2] provides for the institute of male and female, who live together without having registered the marriage, the constitutionality of which raises doubts, the consistency and clarity of the wording of the provisions of the Civil Code themselves are also a subject for discussion. The article analyzes the relations between the legal norms, regulating life without registering marriage, provided in Book Three “Family Law” of the Civil Code (hereinafter referred to as Family Law) and the Constitution of the Republic of Lithuania and the legal norms, regulating the institute of marriage, evaluates the court practice, and provides the information on legal regulation of relations between common-laws in foreign states (Scandinavian countries, especially Sweden (taking into consideration the fact that the provisions of the Civil Code in question were transposed from the legal acts of Sweden) and France (referring to the traits of the “specific” PaCS institute). On the basis of the performed analysis, the conclusions and proposals are formulated.