Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios vidaus konfliktas 1918-1940 m.

LTStraipsnyje yra analizuojamas Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios konfliktas, vykęs 1918–1940 metais. Kaip straipsnio autorė teigia, Kauno miestas jau nuo seno yra žinomas kaip daugiatautis miestas. Jame nuo viduramžių sugyveno įvairioms religijoms ir tautinėms bendrijoms priklausantys žmonės. Toks Kauno apibūdinimas tinka ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpio Kaunui, kuris tuo metu buvo ir nepriklausomos Lietuvos sostinė. To meto Konstitucija garantavo saviraiškos laisvę įvairioms tautinėms ir religinėms bendruomenėms. Tai buvo ypač aktualu to meto daugiataučiam Kaunui. Tautinių mažumų klausimo aktualumas yra išlikęs iki šiol. Visos tautinės mažumos Lietuvoje turi savo nelengvą likimą. Atskirais istoriniais laikotarpiais Lietuvoje kito tautinių mažumų skaičius, ypač Kaune. Taip pat čia yra sumažėjęs ir bendruomenių skaičius. Detaliau straipsnyje aptariama Kaune esančios vokiečių bendruomenės istorija. Pastebima, kad ankstesniais laikais ši bendruomenė buvo viena didžiausių Kauno bendruomenių, o pastaruoju metu jų narių skaičius žymiai sumažėjo. Teigiama, kad bet kurios bendruomenės išnykimas sudaro prielaidas pamiršti ir tos bendruomenės istoriją. Labai svarbu kiekvienos bendruomenės savitumą tinkamai ištirti ir įvertinti. Vokiečių bendruomenės tyrimas susiduria su tam tikrais sunkumais, nes ji nėra atskirai tyrinėta. Straipsnyje remiamasi kitų tyrėjų atliktais darbais, medžiaga iš Lietuvos centrinio archyvo ir Kauno apskrities archyvo. Taip pat panaudota medžiaga, skelbta periodinėje spaudoje.Reikšminiai žodžiai: 1918-1940; Evangelikai liuteronai; Evangelikų-liuteronų bažnyčia; Kaunas; Kauno evangelikų liuteronų bažnyčia; Vokiečių tautinė mažuma; 1918-1940; Evangelical Lutherans; Evangelical Lutherans church of Kaunas; Evangelical-lutheran church; Kaunas; Lithuanian Germans minority.

ENIn 1918-1940, the Evangelical Lutheran church of Kaunas Germans was an inseparable part of Kaunas community life. The Evangelical Lutheran church being the center of German religion was especially important for the local Germans. In 1923, 91% (i.e. 2975 people) of German community were Evangelical Lutherans. On the other hand, there were some cases when a German did not belong to the Evangelical Lutheran church. In 1923, the Kaunas German community comprised 31 Roman Catholics, 41 Baptists, 43 Evangelical Methodists, 146 Evangelical Reformats, 15 Russian Orthodoxs, 18 irreligious and 2975 Evangelical Lutherans. The research revealed that in 1918-1940, the Kaunas Evangelical Lutheran church was equally important for Lithuanians. In the 20th century, the number of Lithuanian Evangelical Lutherans considerably increased. The struggle for domination and leadership in the church caused the conflicts between the German and Lithuanian communities. One of the first conflicts occurred during the general Evangelical Lutheran synod held in Kaunas on the 15th October, 1915. There were disagreements about the language used in the synod. Lithuanian Lutherans opposed the use of the German language in the synod, whereas the Germans were against using Lithuanian. The conflict marked the beginning of the struggle between the Kaunas Germans and Lithuanian Evangelical Lutherans for the leadership in the church. The Evangelical Lutheran church retained its secularity till 1930. However, in the middle of the 1930s, the German community lost influence and the church leadership accrued to Lithuanians. [text from author]