Kauno savivaldybės ir centrinės valdžios santykiai (1918-1931)

LTKaunui tapus laikinąja sostine, politinio ir visuomeninio gyvenimo centru, į kurį persikėlė centrinės valdžios įstaigos, mieste susikoncentravo besikurianti administracija, kariuomenės daliniai. Valstybės kūrimo darbai vyko labai sudėtingomis sąlygomis. Daugelis lenkų, žydų ar rusų labai nepatikliai žiūrėjo į lietuvių siekį kurti savo valdžios institucijas. Vis dėlto reikia pastebėti, kad ligšiolinėje istoriografijoje dėmesio sudėtingiems Kauno savivaldybės ir centrinės valdžios institucijų santykiams beveik neskirta. Straipsnyje analizuojama tarpukario Lietuvos centrinės valdžios ir Kauno miesto valdžios komunikacija. Straipsnyje nagrinėjami keli atvejai, kai Kauno miesto valdžia atmetė arba ignoravo centrinės valstybinės valdžios nurodymus. 1918–1920 m. Kauno savivaldybės nesutarimus su centrine valdžia sąlygojo neaiškios kompetencijos ribos tarp savivaldybės ir kitų institucijų. Centrinės valdžios silpnumas, nepatyrimas ir nestabilumas griovė jos autoritetą. Todėl gilesnes administravimo tradicijas turinti Kauno savivaldybė nevengė prieštarauti centrinei valdžiai, kai kada ir nevykdyti jos nurodymų. Kita supriešinimo priežastis – miesto tarybos tautinė įvairovė ir kai kurių jos narių nelojalumas valstybei. Ilgiausiai tarpusavio įtampa tvyrojo dėl lietuvių kalbos vartojimo savivaldybėje. Tautininkų vyriausybę erzino Kauno savivaldybės tautinė sudėtis ir atvira opozicija centralizacijos politikai, todėl 1929 m. buvo rengiamas specialus įstatymas Kauno savivaldybei, o 1931 m. įstatymu savivalda dar labiau apribota.Reikšminiai žodžiai: 1918-1931; Istorija; Kaunas; Kauno savivaldybė; Tautiniai santykiai; Valstybės institucijos; Vietos savivalda; 1918-1931; Goverment; History; Kaunas; Kaunas city municipality; Kaunas municipality; Local self-government; National relations.

ENThe article focuses on communication between the central government and the local government in Kaunas. In 1919-1920, the central government was rather weak and inexperienced, whereas Kaunas municipality had long-lasting traditions of administration. The article discusses several cases, when regulations of the central government were rejected or ignored by the city council or the city board. One of the most important questions was the usage of Lithuanian as the state language instead of Russian in the municipality. Lithuanians in the city council remained a minority till 1931. The ethnic and political composition of the city council and its opposition displeased the government. There were plans to prepare a special law on Kaunas municipality. Municipalities of Lithuania were blamed for having too much autonomy and too little accountability. The new law on local government limited the autonomy of municipalities, especially the Kaunas municipality. According to the law, one third of the Civil Council members was appointed by the government. [text from author]