Apie XV-XVIII a. Kauno miestiečių bendruomenės kultūrinį pajėgumą

LTStraipsnyje analizuojami konkretaus miesto gyvenime aptinkami kultūros reiškiniai, kuriuos sukūrė ir kurių gyvavimą garantavo luominė miestiečių bendruomenė. Bandoma išsiaiškinti, kaip kūrybingai miestiečiai sugebėjo įsisavinti iš miesto išorės ateinančias įtakas, nustatyti, kiek stiprus jų kultūriniame gyvenime buvo kūrybiškumo pradas. Brėžiamas tikslas – pasitikrinti, ar panaudotas tyrimo būdas naudingas miestiečių luomo Lietuvoje tyrimams. Tyrimo tikslui pasirinktas XV–XVIII a. antras pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl esančios istoriografijos spragos ir išlikusių šaltinių bazės, negalima vienodai atidžiai pažvelgti į visas galimas miestiečių bendruomenės kultūros raidos ir raiškos sritis. Nemažai žinių suteikė archeologų kasinėjimai Kaune. Nustatyta, kad Kauno miestiečių bendruomenė atsirado XV a. pradžioje. Analizuojami jos augimo tempai, pateikiami duomenys apie tautinę, religinę ir kt. bendruomenės sudėtį. Pasakojama, kad specifinė miestiečių bendruomenės kultūrinės kūrybos sritis yra bendruomenės savivaldos organizavimas. Pristatoma miestietiška simbolika – Kauno miesto antspaudas ir herbas. Aprašomas Kauno miesto urbanistinis vaizdas, aptariama architektūra, minimi svarbiausi Kauno miesto statiniai. Svarbiausia kultūrinio gyvenimo dalimi laikoma rašto kultūra ir jos paminklai, kalbų vartojimas ir lietuvių kalbos padėtis Kaune, mokslo įstaigos ir jų kūrimasis. Apibendrinant teigiama, kad Kauno miestiečiai – imlūs aukštos kultūros apraiškų vartotojai. Miestiečiai neužsisklendė siauroje veikloje, bet atsiliepė į gyvenimo kultūrinius iššūkius.Reikšminiai žodžiai: Bendruomenės; Kaunas; Kaunas XVI-XVIII a; Kauno kultūros istorija; Miestiečiai; Miestiečių bendruomenė; Miesto kultūra; Citizens; Citizens' community; City culture; Comumunity; Kaunas; Kaunas in the 16-18t centuries; Kaunas' cultural history.

ENThe article discusses the extent of cultural achievements' realization in Kaunas citizen's community during the 15th-18th centuries. The community largely comprised merchants, tradesmen and rivermen, that is, people who travelled a lot and could absorb cultural innovations. It can be stated that Kaunas citizens were open to the high culture (literature, art, etc.). Their libraries had books of outstanding Antique and 16th- 17th c. authors; architectural styles of Kaunas city followed the European trends; a considerable number of people studied in European universities. With respect to the cultural sphere, creative potential of Kaunas citizens was not high. Mostly, cultural creativity was realized in community organization sphere and daily life. For example, the use of writing, establishment of elementary schools, building and interior decorating of public and private houses, the nourishment of the city symbols and autonomy. From the middle of the 17th century Kaunas citizens had to suffer the hardships of wars and epidemics. Despite these difficulties, the small community remained open for the cultural challenges of life. Outstanding intellectuals brothers Kojalavičiai came from the Kaunas citizens' environment, although they contributed to the Lithuanian culture as clergymen. The interaction of cultural lives of clergy and laymen, which enriched Kaunas in the 15th-18th centuries, is left for further discussions. [From the publication]