Science and technology parks as knowledge organizations in holistic innovation system

LT2007 m. kovo 21 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo koncepciją. Koncepcijoje buvo numatyti ir pagrindiniai uždaviniai – sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinių ekonomikos klasterius, paskatinti aukštųjų technologijų įmonių ir pumpurinių įmonių steigimąsi. Deja, bet teorinių žinių ir metodologijos trūkumas padarė įtaką numatytoms mokslo ir technologijų parkų kūrimo priemonėms bei projektams. Dauguma priemonių tapo orientuotos tik į siaurą vidinių institucinių interesų ratą, kas verčia abejoti jų realiu poveikiu inovacijų sistemos efektyvumui. Šiuo straipsniu siekiama praplėsti sistemines studijas mokslo tiek technologijų parkų srityje, tiek ir nustatyti jų ryšį su nacionalinėmis inovacijų sistemomis. Sukurtas teorinis mokslo ir technologijų parko kaip žinių organizacijos modelis testuojamas analizuojant praktinį lietuviškų „slėnių“ kūrimo procesą. Darbe nagrinėjamas pagrindinis klausimas - kokias charakteristikas turi turėti modernus mokslo ir technologijų parkas kaip žinių organizacija, veikianti holistinėje inovacijų sistemoje, ir kaip šios charakteristikos atsispindi lietuviškų „slėnių“ vystyme. Teorinis modelis apima tris svarbias dalis: mokslo ir technologijų parkų sampratą, inovacijų sistemos sampratą ir žinių organizacijos sampratą. Pirmoje straipsnio dalyje apžvelgiama naujausia mokslinė literatūra ir apibrėžiama mokslo ir technologijų parko samprata bei penki pasaulyje nusistovėję parkų tipai.Antroje straipsnio dalyje apžvelgiama literatūra, nagrinėjanti inovacijų politikos modelius, ir skirtingi inovacijų politikos modeliai susiejami su skirtingais mokslo ir technologijų parkų tipais. Trečioje dalyje identifikuojamos keturios pagrindinės parko kaip žinių organizacijos, veikiančios holistinėje inovacijų sistemoje, charakteristikos. Teorinis modelis yra tikrinamas nagrinėjant lietuviškų „slėnių“ kūrimo atvejį. Pagrindinė tokio tikrinimo išvada ta, kad lietuviškų „slėnių“ kūrimo procese sunku pastebėti kokį nors pasikeitimą inovacijų politikos modeliuose. Linijinis inovacijų politikos modelis dominuoja ne tik holistinio, bet ir interaktyvaus modelių atžvilgiu. Tai paaiškina, kodėl nepaisant didelio dėmesio, skiriamo mokslo ir technologijų parkų valdymo modelio sukūrimui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei taip sunkiai sekasi realiai įgyvendinti tokį modelį. Kai keičiasi paradigmos politikos lygmenyje, turi keistis ir požiūris į jos įgyvendinimo instrumentus. Kai šiuolaikinė visuomenė ir inovacijų sistemos yra charakterizuojamos tokiais žodžiais kaip „kompleksiškumas“, „tinklaveika“, „neišreikštos žinios“, „savarankiškas valdymas“ – turi keistis ir mokslo bei technologijų parkų vadyba. Vienas iš didžiausių iššūkių mokslo ir technologijų parkų valdyme – atsisakyti paramos valdymo, infrastruktūros ir teritorijos valdymo bei konsultacijų ir pereiti prie savarankiško valdymo mechanizmų sukūrimo, mokymosi aplinkos sukūrimo ir santykių tarp skirtingų sistemos veikėjų vystymo. Šis straipsnis nubrėžia naują kryptį tyrimams mokslo ir technologijų parkų srityje – daugiasluoksnė vadyba, grindžiama savireguliacija ir mokymosi aplinkų kūrimu holistinės inovacijų politikos įgyvendinimo kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mokslo ir technologijų parkai; Inovacijų sistemos; Žinių organizacijos; Neišreikštos žinios; Besimokantys tinklai; Science and technology parks; Innovation systems; Knowledge organizations; Tacit knowledge; Learning networks.

ENThe article analyses connections between innovation policy models and types of science and technology parks and identifies the main characteristics of a science park as a knowledge organization acting in the holistic innovation system. Development of integrated science, study and business centres (valleys) in Lithuania is taken as a practical example in testing theoretical assumptions. [From the publication]