Leadership styles in the context of overall managerial competence : the Lithuanian company case

LTAutorių nuomone, vykdant vadybinės kompetencijos tyrimą, neabejotinai svarbu nustatyti vadovui būtinų savybių kompleksą, kurios neatsiejamai susiję su sėkmingai pasirinktais vadovavimo stiliais. Taip yra todėl, kad vadovavimo stiliaus analizė įgalina nustatyti vadybinės kompetencijos tobulinimo poreikį, ypatingai vadovo-pavaldinių santykių kontekste. Todėl šio straipsnio bei tyrimo tikslas – atskleisti galimybę nustatyti tobulintinas vadybinės kompetencijos sritis, analizuojant konkretaus vadovo vadovavimo stilių. Įmonės pasirinkimas atvejo analizei buvo pagrįstas neginčijama prielaida, kad netinkamas vadovavimo stilius lemia nepatenkinamus vadovo-pavaldinių santykius, kas savo ruožtu sąlygoja pavaldinių nepasitenkinimą darbu bei skatina juos palikti įmonę. Todėl tyrimui buvo parinkta paslaugas teikianti įmonė, kuri turi visas patrauklios darbuotojams įmonės požymius, 2005-2008 metais patyrė ženklią personalo kaitą (virš 50%), ypač pastebimą pardavimų vadybininkų lygmenyje. Šie požymiai leidžia daryti prielaidą, kad personalo kaitą lemia neefektyvus vadovavimas. Remiantis mokslinės literatūros analize, anketos sudarymui buvo pasirinkti tokie vadovavimo stiliai (pagal Bass, 1990): transformacinis, transakcinis bei pasyvus. Siekiant surinkti tikslesnius duomenis apie vadovo-darbuotojų santykius, tyrime buvo nustatomos tokios vadovavimo orientacijos: orientacija į santykius, orientacija į tobulinimą, orientaciją į užduotį. Anketa buvo parengta pagal Bass ir Avolio (2000) Multifaktorinio Vadovavimo klausimyno (MLQ) formą 5X, skirtą vadovavimo stilių charakteristikoms bei elgsenai matuoti. Atviro tipo klausimai trečioje anketos dalyje buvo pateikti norint išsiaiškinti įmonės pardavimų komandos lūkesčius.Straipsnyje pateikiamo tyrimo rezultatai atskleidė tam tikrus įmonės vadovo veiklos trūkumus, sąlygojančius ženklią darbuotojų kaitą. Darbuotojų nuomonė, kad vadovavimo stilius yra labiau pasyvus, atskleidė silpną ryšį tarp vadovo ir pardavimų vadybininkų. Vadovavimo orientacijos tyrimo rezultatai atskleidė faktą, kad nepaisant respondentų pareigų įmonėje, jie mano vadovą esant orientuotą į užduotis, todėl tikisi aiškaus tikslų nustatymo, tikslaus atsakomybės paskirstymo, darbo proceso paaiškinimo, nuoseklaus darbo reikalavimų pagrindimo bei pasiektų rezultatų pateikimo. Apklausos dalis, skirta nustatyti darbuotojų lūkesčius, aiškiai parodė, kad tiek skyrių vadovai, tiek pardavimų vadybininkai yra vieningos nuomonės, jog vadovas turi būti komunikabilus, tolerantiškas, gebantis vadovauti, novatoriškas bei sąžiningas. Tiesioginiai pavaldiniai pabrėžia vadovo kompetencijos, gerų planavimo sugebėjimų, ryžto bei iniciatyvos svarbą, o pardavimų vadybininkai pirmenybę teikia vadovavimo funkcijoms. Tokiu būdu, tyrimas leido nustatyti, kad tiriamam vadovui būtina atkreipti dėmesį pirmiausia į tokius vadybinės kompetencijos aspektus kaip; komunikacija, sprendimų priėmimas, delegavimas, atsakomybės paskirstymas. Taigi, vadovavimo stilių analizė teikia naudingų įžvalgų bendrosios vadybinės kompetencijos tobulinimui, kadangi vadovavimo stiliaus trūkumus gali lemti atitinkamų žinių, įgūdžių bei asmeninių savybių stoka. Kita vertus, vadovavimo stiliaus analizė gali pasitarnauti nustatant vadybinės kompetencijos poreikį santykiuose su pavaldiniais. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vadovavimo stilius; Vadybinė kompetencija; Vadovavimo tobulinimas; Vadovų-pavaldinių santykiai; Leadership style; Managerial competence; Leadership development; Leader-subordinates relationship.

ENThe aim of this article is to show the opportunity to identify the areas for managerial competence improvement, while analysing the ineffective leadership style of a specific leader. The research presented in it designated to measure the qualities of leadership styles, leadership orientations and the subordinates’ expectations. [From the publication]