Living standard and its comparative analysis in Lithuania and other countries of the European union

LTPastarąjį dešimtmetį ES šalyse vykę socialiniai ir ekonominiai reiškiniai bei vykdomos socialinės ir ekonominės politikos turėjo nevienodos įtakos šalių gyvenimo lygiui. Tyrimo tikslas - atlikti Lietuvos ir kitų ES šalių gyventojų gyvenimo lygio lyginamąją analizę, įvertinti Lietuvos gyventojų išlaidų pagrindinius pasiskirstymo rodiklius. Socialinėje-ekonominėje literatūroje gyvenimo lygis, jo turinys ir gyvenimo kokybė skirtingų autorių traktuojami labai nevienodai. Teorinės pozicijos net ir tų autorių, kurie atskleisdami gyvenimo lygio sampratą, ją sieja su žmonių poreikių patenkinimo laipsniu ir, straipsnio autorių nuomone, iš esmės eina teisinga kryptimi, nėra pakankamai metodologiškai pagrįstos, nes, jau formuluojant pačią problemą, pasigendama priežastinių ryšių atskleidimo, t. y. sisteminio požiūrio į tiriamąjį objektą (gyvenimo lygį). Autorių nuomone, gyvenimo lygį galima apibūdinti kaip asmeninių poreikių išvystymo ir jų patenkinimo laipsnį. Suprantama, kad šių poreikių išvystymo skalė rodo gyvenimo kokybę, kurią būtina integruoti į gyvenimo lygio sampratą. Kartu pabrėžtina, kad asmeninių poreikių plėtotė, būtinybė kuo geriau juos tenkinti ir visų visuomenės narių kultūrinio-techninio lygio kėlimas yra ne tik visuomeninės gamybos galutinis tikslas, bet irjos augimo sąlyga šiuolaikinės mokslinės techninės pažangos kontekste. Gyvenimo lygį rodo pakankamai sudėtinga rodiklių sistema. Straipsnyje apsiribojama tik kai kurių apibendrintų (integruotų) gyvenimo lygio rodiklių analize. Gyvenimo lygis kiekybiškai apibūdinamas tokiais ekonominiais rodikliais, kaip BVP, tenkantis vienam gyventojui, gyventojų pajamos ir vartojimo išlaidos ir jų pasiskirstymo netolygumas.Pirmieji du rodikliai rodo šalies vidutinį gyvenimo lygį, o pajamų ir išlaidų pasiskirstymo netolygumas atskleidžia, kaip gyvenimo lygis prieinamas visiems šalies gyventojams. Tarp mokslininkų nėra vieningos nuomonės, kokie ištekliai (gyventojų pajamos ar vartojimo išlaidos) geriau apibūdina namų ūkių gyvenimo lygį. Straipsnio autorių nuomone, analizuojant gyvenimo lygį, būtina nagrinėti tiek pajamas, tiek išlaidas ir jųnelygybę. Nagrinėjant gyvenimo lygį, svarbu atkreipti dėmesį į gyventojų ekonominę (pajamų ir išlaidų) nelygybę, kuri rodo, kaip vienodai prieinamas šalies gyvenimo lygis visiems gyventojams. Pajamų ir išlaidų pasiskirstymo netolygumui įvertinti dažniausia taikomi tokie metodai: Gini (Džini) koeficientas, struktūriniai koeficientai, Robin Hood (Robino Hudo) indeksas, Atkinson (Atkinsono) indeksas, Theil (Teilo) entropijos indeksas. Ekonominei nelygybei įvertinti nėra vieno geriausio metodo - kiekvienas metodas turi savų privalumų ir trūkumų. Aprėpti ekonominės nelygybės įvairiapusiškumą vienu indeksu yra sudėtinga. Skirtingi matai nevienodai reaguoja į pajamų perskirstymą visuomenės sluoksniuose, pavyzdžiui, Atkinson indeksas labiau siejasi su skurdo paplitimu. Gini koeficientas mažiau reaguoja į pajamų perskirstymą viduriniuose sluoksniuose, Robin Hood indeksas nejautrus pajamų perskirstymui, jei jis vyksta toje pačioje pajamų vidurkio pusėje. Vaizdžiausiai vartojimo išlaidų nelygybę iliustruoja Lorenz kreivė, iš kurios galima apskaičiuoti Gini, Hood indeksus. Autorių atliktų skaičiavimų rezultatai rodo, kad pagal amžių pajamos labiausiai netolygiai yra pasiskirsčiusios Estijoje, Švedijoje ir Danijoje (didžiausi pajamų pasiskirstymo pagal amžių Gini koeficientai), o mažiausiai skiriasi Slovėnijoje, Lenkijoje ir Belgijoje.Lietuvos pensinio amžiaus žmonių vidutinės pajamos sudaro 68 proc. 24-49 m. žmonių vidutinių pajamų ir yra 23 vietoje tarp 27 ES šalių. Jos BVP, tenkantis vienam gyventojui, išreikštas PGS, sudarė 59,4 proc. ES vidurkio. Pagal išsilavinimą pajamos labiausiai skiriasi Lietuvoje, Lenkijoje ir Jungtinėje Karalystėje, mažiausiai - Švedijoje, Maltoje, Prancūzijoje. Žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, pajamos Lietuvoje vidutiniškai 2,22 karto didesnės už žmonių, neturinčių net vidurinio išsilavinimo. Laikoma, kad kuo mažesnė santykinė vartojimo išlaidų dalis skiriama maistui, tuo aukštesnis gyvenimo lygis šalyje. Lietuvos gyventojai maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria 33,8 proc. išlaidų, kai tuo tarpu Liuksemburgo, Jungtinės Karalystės gyventojai tam neskiria net 10 proc. Blogesnė situacija iš ES narių tik Rumunijoje, kurios gyventojai maistui ir nealkoholiniams gėrimams skiria net 44,2 proc. išlaidų. Pagal agentūros "Eurostat" pateikiamus duomenis, nelygybė tarp Lietuvos gyventojų mažėja, tačiau atlikus Lietuvos gyventojų išlaidų pasiskirstymo vertinimą, panaudojant Atkinson klasės, bendrosios entropijos netolygumo matų klasės matavimo rodiklius, parametrinius Gini koeficientus, gauti priešingi rezultatai. Parametrinis Gini koeficientas, kai k = 2,5, 2007 m. Lietuvoje sudarė 41,2 proc. ir, lyginant su 2004 m., padidėjo 2,8 procentiniais punktais. Lyginant su 2004 m., padidėjo ir kiti gyventojų išlaidų nelygybės rodikliai - Atkinson koeficientas, bendrosios etropijos netolygumo matų klasės indeksai, Robin Hood indeksas. Didėjanti ekonominė nelygybė tarp atskirų gyventojų grupių ne tik mažina ekonomikos augimą ir jos efektyvumą, taigi ir gyvenimo lygį ateityje, bet ir didina socialinę įtampą tarp gyventojų. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Pragyvenimo standartai; Pajamos; Išlaidos; Nelygybė; Paskirstymas; Living standard; Income; Expenditure; Inequality; Distribution.

ENProcesses of integration in Europe induce the comparison of the economic indicators in countries of the European Union. According to the forecasts, it will take some time for the new members of the EU to achieve living standards of the old members even taking into account the support from the structural funds. The article, after discussion of the methodological issues of the concept of the living standard, the major components that describe the living standard and the methods of evaluation of economic inequality, presents the comparative analysis of the living standard of the European Union countries that has been performed by comparing GDP and overall income per capita and by calculating Gini coeificients of distribution of the overall income according to the age and education. The last section of the article provides the evaluation of distribution of the household expenditure in Lithuania in 2004¬ 2007 by using the Theil and Atkinson class indexes and parametrical Gini coefficients for the measurement of inequality. [From the publication]