Towards the intelligent university : an empirical study

LTŠio straipsnio tikslas - pristatyti tyrimo rezultatus, kurio metu buvo atlikta Lietuvos universitetų apklausa, siekiant įvertinti jų vidinių kokybių išsivystymo lygmenį inteligentiškos organizacijos kontekste. Struktūrizuoto anketinio tyrimo metodas buvo pasirinktas dėl jo patogumo, patikimumo ir kitų šio metodo pranašumų, lyginant su kitais metodais. Klausimyną sudaro 146 rangų skalės pavidalu pateikti teiginiai. Klausimyną sudaro 7 skalės, kurios buvo išskirtos mokslinės literatūros analizės metu ir atitinka inteligentiškos organizacijos vidinių kokybių vystymo konceptualiajame modelyje pateiktus organizacinės inteligencijos komponentus: organizacijos atvirumo lygmuo; organizacijos formalumo lygmuo: grupinio darbo lygmuo: organizacinio mokymosi lygmuo: organizacinės įžvalgos lygmuo; sisteminio mąstymo lygmuo; lyderiavimo išreikštumo lygmuo. Empiriniam tyrimui atlikti buvo pasirinktos aukštosios universitetinės mokyklos. Tyrimo generalinę aibę sudarė Lietuvoje veikiantys valstybiniai universitetai, kurių šiuo metu yra 15. Universitetai buvo parinkti siekiant apimti visas mokslo kryptis, patvirtintas 2003 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu nr. ISAK - 743, t. y. buvo siekiama į tyrimo imtį įtraukti universitetus, kurių studijų programos priklauso humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų kryptims. Tokiu būdu buvo atrinkti 5 universitetai - lizdai, kurie sudaro 33 proc. visos generalinės aibės. Skaičiuojant tyrimo imtį, buvo daroma prielaida, kad bus apklausiami visi antriniai, lizdus sudarantys populiacijos elementai. Apibendrinant tyrimo metu gautus rezultatus, teig- tina, kad tyrime dalyvavę universitetai pasižymi panašiu kokybės Iygmeniu kiekviename iš organizacinės inteligencijos komponentų.Pateiktas universitetų palyginimas pagal organizacines inteligencijos komponentus leidžia daryti prielaidą, kad universitetų vystymasis yra panašus, pagrindiniai skirtumai yra stebimi tik kokybės lygmenyje. Vertinant bendrą universitetų organizacinės inteligencijos lygmenį, teigtina, kad kiekvienas jų yra skirtingame inteligentiškos organizacijos vidinių kokybių vystymosi lygmenyje, todėl, tik sąmoningai darant poveiki tam tikriems komponentams ir juos sudarančių veiksnių grupėms, galimas inteligentiškos organizacijos, duotuoju atveju - universiteto - vystymasis. Diagnozavus esamų organizacijos situacijų pagal organizacines inteligencijos komponentus. t. y. įvertinus, kiek organizacija yra isvysčiusi vidines inteligentiškos organizacijos kokybės ir kokiose kokybėse ji yra pasiekusi aukštesnį ar žemesnį vystymosi lygmenį, tik tuomet organizacija gali priimti sprendimą kuriose srityse jau būtinas tolesnis vystymasis ir kokias kokybes būtina palaikyti esamame vystymosi lygmenyje. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Organizacinis intelektas; Vidinės dimensijos; Intelektualus universitetas; Organizational intelligence; Internal dimensions; Intelligent university.

ENNowadays universities encounter the challenge of balancing the needs of state policy and national economy in order to compete in global economy, and bear social responsibility that is part of the mission of an institution of higher education. The existing practice and the needs from the external environment suggest that changes in management are necessary if we want to regulate and coordinate all other spheres of a university, including the distribution and balance ofthe material and intellectual resources, considering the priorities, the needs and the possibilities ofthe school and its departments. The intelligence processes of a university should be linked to its activities and organizational systems, because the world practice evidences the "inveteracy" of activities, and organizational systems are only the enhancement of traditions in the processes of activity on cultural and other levels. An intelligent university should not only recognize persons with individual intelligence, but also involve all employees into a general system, the outcome of which would be the effectiveness of university activities and ability to react to changes flexibly. [From the publication]