Kazio Sajos dramaturgija iš recepcinės istorijos perspektyvos

LTStraipsnyje aptariamas prieštaringas Kazio Sajos dramaturgijos suvokimas ir vertinimas XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje - XXI amžiaus pradžioje: nuo marksistinio ideologinio neigimo, rezistencinio išaukštinimo, mitologizavimo iki tylos ir atmetimo. Laikomasi recepcijos teorijos pozicijos, įprastą istorinį požiūrį praturtinusios skaitytojo instancija ir įsivaizduotą prasmę apibrėžusios kaip skaitytojo ir kūrinio dialogo rezultatą. Remiamasi Hanso Roberto Jaußo nuostata tirti „skaitytojų lūkesčių horizontą“, kintantį keičiantis istorijai ir dėl to inspiruojantį naujus literatūros perskaitymus. Persekiotas oficialių sovietinės kultūros ideologų, Saja nuosekliai teigiamai vertintas profesionalių kritikų ir itin palankiai – interpretacinės skaitytojų/žiūrovų bendruomenės. Nepriklausomoje Lietuvoje, kaip ir išeivijos kritikoje, labiau vertintas už kultūrinę pasipriešinimo poziciją – tuo tarpu kūryba liko beveik neaptarta. Daroma prielaida, kad Sajos dramų populiarumą sovietmečiu lėmė specifiniai suvokimo kodai ir lūkesčiai. Straipsnyje atskleidžiama, kaip koreliuoja Sajos dramos su „skaitytojo lūkesčių“ horizontais ir kaip jie tarpusavyje skiriasi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Drama; Kazys Saja; Kritika; Lietuvių dramaturgija; Lūkesčių horizontas; Recepcijos teorija; Sovietinė ideologija; Criticism; Horizon of expectations; Kazys Saja; Lithuanian dramaturgy; Reception theory; Soviet ideology.

ENThe article disputes the controversial perception and valuation of Kazys Sajas dramaturgy in the 50s of the XX century and the beginning of the XXI century: from Marxist-ideological denial, resistance apotheosis and mythologisation to silence and rejection. The position of reception theory that enriches a normal historical outlook with the readers instance and describes the imagined meaning as the result of a dialogue between the reader and the piece is followed. We follow the attitude of Hans Robert Jauß to analyse "the horizon of readers expectations", which changes with changes in history Official ideologues of Soviet culture persecuted Saja until the mid - 1970s; meanwhile professional critics were evaluating him consistently positively, and the interpretative community of readers/audience - particularly favourably. In independent Lithuania, as in emigre criticism, he was appreciated more for his position of cultural resistance, meanwhile his oeuvre was barely discussed. It is presumed that the popularity of dramas by Saja in Soviet times was determined by specific perception of codes and expectations. The article reveals how Saja plays correlate with horizons of "the reader's expectations", and how they differ from each other. [From the publication]