Sutrikimų ekonomikoje vertinimas

LTŠalies ekonomika nėra apdrausta nuo sutrikimų, o tai gali baigtis netgi krizėmis. Nors jau ilgą laiką Lietuvos ekonomikai būdingas spartus augimas, tačiau ekonomikos reformų eigoje buvo daug klaidų dėl nepatirties, nepakankamų sugebėjimų, noro mokytis iš klaidų. To pasėkoje Lietuvos ekonomika patyrė du stiprius sukrėtimus - 1995 metų bankų krizė ir 1998 metų žymus ekonomikos nuosmukis. Įrodyta, kad krizės ištikimo atvejis gali būti iš anksto numatomas stebint makroekonominių rodiklių pokyčius, jų santykines reikšmes bei palyginant su teorijoje aprašytomis tendencijomis, kurios remiasi pasauline praktika. Straipsnyje išnagrinėti 16 makroekonominių ir finansinių rodiklių galimi pokyčiai, kurie signalizuoja apie galimus sutrikimus. Bankų krizės ir nuosmukio patirtis parodė, kad Lietuvoje nebuvo nagrinėjami galimi sutrikimai, tačiau ir bankų krizė ir ekonomikos nuosmukis galėjo būti numatomi. Atliekant tokią analizę ir pastebėjus nepageidautinus makroekonominius santykius galima imtis atitinkamų ekonominės politikos priemonių, kad bent jau sušvelninti neigiamas pasekmes. Straipsnyje atlikta visų šių problemų sisteminė analizė leidžia suprasti, kodėl šiandien Lietuvos ekonomika yra padėtyje, kuri būtų galėjusi būti kur kas geresnė, jeigu būtų buvę kvalifikuotai analizuojami makroekonominiai procesai, išryškintos jų kitimo nepageidautinos tendencijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Finansinės krizės; Finansinis sektorius; Realus sektorius; Crisis; Financial sector; Real sector.

ENThe country’s economy is not insured against disorders, which may occasionally lead to crises as well. Although the Lithuanian economy has been characterised by rapid growth for quite some time now, the economic reform process contained many errors due to inexperience and the lack of skills and willingness to learn from mistakes. As a result of that the Lithuanian economy experienced two strong shocks – the banking crisis in 1995 and the steep economic decline in 1998. It has been proven that crises can be predicted in advance by monitoring changes in the macroeconomic indicators and their relative values, as well as comparing them against the theoretically described trends followed in the global practice. The article examines the possible changes in 16 macroeconomic and financial indicators that signal potential disorders. The experience of the banking crisis and the decline showed that Lithuania did not analyse the likelihood of potential disorders; however, both the banking crisis and the decline could have been foreseen. Such an analysis could identify undesirable macroeconomic developments and lead to the application of appropriate economic policy measures, which would at least diminish the negative consequences. The systemic analysis of all of these problems performed in the article allows understanding why Lithuania’ economy today is in this situation, while it could have been in a much better one if the macroeconomic processes were professionally analysed and the undesirable tendencies in their change were revealed.