Pavydas pagal Greimą ir Vaižgantą

LTStraipsnyje aptariami pasijų semiotikos metodologiniai pagrindai. Jais remiantis, analizuojama pavydo raiška Vaižganto apysakoje „Nebylys“. Algirdo Juliaus Greimo ir Jacąues'o Fontanille „Pasijų semiotikoje“ pavydas laikomas „mišria figūra“, kurioje kryžiuojasi prieraišumas ir varžybos. Intersubjektiniai santykiai mezgasi tarp trijų aktantų: „pavyduolio“, „varžovo“ ir mylimo objekto-subjekto. Pavydo makrosekvenciją sudaro keturios pakopos: ypatingas prieraišumas, įtarus nepasitikėjimas, jausminė krizė, meilė-neapykanta. Mikrosekvencijoje, atitinkančioje aistros krizę, išskiriamos penkios sintagmos: nerimas – įtarimas – pribloškiantis regėjimas – emocija – moralizacija. Vaižganto aprašytas meilės romanas turi įprastinę pavydo istorijoms aktantinę struktūrą. Neišskiriami draugai Jonas Butkys ir Kazys Šnerva varžosi dėl Anelės Kepalaitės, o vėliau Šnervienės meilės. Iki Kazio vedybų istorija pasakojama Kazio požiūriu ir tik per piršlybas į ją įsiterpia varžovas. Anelei tenka vertės objekto ir potencialaus trečiojo subjekto vaidmuo. Po vestuvių pasakojimo perspektyva keičiasi: „romano“ protagonistu tampa Jonas, o jo varžovu Kazys. „Nebylyje“ pavydas, kaip bendravimo normų pažeidimas, smerkiamas visuomeninio ir dieviškojo lėmėjo vardu. „Patinų tragedija“ vertinama kaip nekontroliuojamo gamtiškumo prasiveržimas. Bet lygindamas dorybingą šeimyninį Kazio gyvenimą ir neteisėtus Jono jausmus, sakymo adresatas veikiau simpatizuoja pastarajam. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktantai; Aktantas; Intersubjektyvumas; Kerštas; Literatūra; Modalumas; Moralizacija; Pasijų semiotika; Pavydas; Semiotika; Sensibilizacija; Subjektyvumas; Vaidinys; Actant; Actants; Intersubjectivity; Jealousy; Lithuanian literature; Modality; Moralization; Revenge; Semiotics; Semiotics of passion; Sensitization; Simulacrum; Subjectivity.

ENThe article examines the methodological fundamentals of semiotics of passion. They are used to analyse the expression of jealousy in Juozas Tumas-Vaižgantas story “Nebylys” (“Mute Man”). In a book written by Algirdas Julius Greimas and Jacques Fontanille, “Semiotics of Passion”, jealousy is considered a “mixed figure” combining attachment and rivalry. Inter-subject relationships are born among three actantes: “jealous person”, “rival” and a “beloved subject”. The macro-sequence of jealousy consists of four stages: special attachment, distrust, emotional crisis and love-hatred. The micro-sequence, which is equivalent to the crisis of passion, comprises five sintagmas: anxiety – suspicion – dazzling vision – emotion – and moralisation. The love story described by Vaižgantas has a common actante structure characteristic of jealousy stories. Two close friends Jonas Butkys and Kazys Šnerva compete for the love of Anelė Kepalaitė who later married Kazys Šnerva and become Šnervienė. Prior to Kazys’ marriage the story is told from Kazys’ point of view whereas his rival comes to the forefront only during matchmaking. Anelė plays the role of a valuable object and a potential third subject. After the wedding, the story is told from a different perspective: the love story’s leading character is Jonas and his rival is Kazys. In the book “Nebylys”, jealousy as an infringement of norms of communication is condemned by social and divine fate. The “tragedy of males” is regarded as an outburst of uncontrolled human nature. However, by comparing a virtuous family life of Kazys to the unlawful emotions of Jonas, the story-teller is better disposed towards the latter.

• Kalbotyra / Linguistics
• Literatūrologija / Literary Studies