Estetinė lietuvių Laimos laimė : nuo Jono Biliūno "Laimės žiburio" iki Ramūno Kasparavičiaus "Lietuvių Laimos teismo"
LTStraipsnyje svarstoma laimės vertybė XX a. pr. – XXI a. pr. lietuvių prozoje. Keliamas klausimas, kaip per šimtmetį pasikeitė estetinė šios etinės vertybės raiška. Lyginamajai analizei pasirinkta Jono Biliūno Laimės žiburys, parašytas moderniosios lietuvių prozos apyaušryje, ir Ramūno Kasparavičiaus Lietuvių Laimos teismas, atstovaujantis naujausiems – postmoderniems – autorių ieškojimams. Abiejuose kūriniuose etinių vertybių semantika praplečiama vartojant mitologijoje svarbius laimės archetipus. J. Biliūno pasakoje mitologinis laimės vaizdinys atstovauja dalinei daliai (laimei). Laimė – priešingų jėgų kova, asmenybės išbandymas, ritualizuotas utopinio tikslo siekimas. R. Kasparavičiaus romane Laima yra arba Dievo pagalbininkė (mėgdžiotoja, triksterė), arba netgi paukštės pavidalo deivė Lada (Lela), kurios kultas prieš kelis tūkstantmečius reiškė viso pasaulio gimdytoją, visa ko atnaujintoją. Laimė ne kaip dalinis, o kaip integralus žmogaus gyvenimo pajautos pilnatvės atvejis yra šio romano estetinės funkcijos pamatas. R. Kasparavičiaus romanas yra daugiau archajiškas, per estetinę skaitymo patirtį – žaismingą epinės laimės parodiją – jame atsiveria sudėtingesnių ir gilesnių semantinių reikšmių, nei J. Biliūno Laimės žiburyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Eatetinė laimės vertybė; Estetinė laimes vertybė; Laimės archetipas; Lietuvių fokloras; Mitologija; Lietuvių proza; Fortune as an aesthetic value; Lithanian folklore; Lithuanian mithology; Lithuanian prose fiction; The archetype of fortune.
ENThe article discusses happiness as a value in 20th – 21st century Lithuanian prose fiction. The question being raised is how the aesthetic expression of this ethic value has changed over a century. Jonas Biliūnas's The Beacon of Happiness, written at the dawn of modern Lithuanian prose, and Ramūnas Kasparavičius's The Court of the Lithuanian Laima, representing postmodernist experiments, have been chosen for comparative analysis. In both works ethical values are transformed into aesthetic ones, using the archetypes of happiness or luck important in mythology. In Biliūnas's folktale her image is represented by partial fate (fortune). The conclusion is reached that in Kasparavičius's novel the aesthetic expression of happiness is based on a more archaic archetype of life (the world). In Kasparavičius's novel Laima is either God's helper (imitator, trickster) or even the goddess Lada (Lela) in the form of a bird, whose cult several millennia ago meant the giver of life to the whole world, the renewer of everything. Luck not as a partial case of fulfillment, but as an integral feeling of human life is the novel's foundation of aesthetic function. Kasparavičius's novel is more archaic; through the aesthetic experience of its reading more complicated and deeper semantic meanings open up than in Biliūnas's Beacon of Happiness. [From the publication]
- Pagonybė Lietuvoje : moteriškosios dievybės / Pranė Dundulienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 205 p.
- Prometėjiškoji pasaulėvoka Jono Biliūno prozoje / Mindaugas Kvietkauskas. Metai. 2005, Nr. 12, p. 80-93.
