Laimės žiburio sielai ir kūnui beieškant

LTJono Biliūno Laimės žiburys skatina ieškoti laimės ir gyvenimo prasmės sąsajų literatūroje ir visuomenės gyvenime. Laimė gali būti suvokiama kaip taurų tikslą turinčio asmens kelionė iš praeities į ateitį ir kaip akimirką trunkanti individo psichikos būsena, išgyvenama pasiekus tikslą ir įsitikinus pasirinktų vertybių prasmingumu. Išgyvenant laimę, aprėpiama būties visuma ir jaučiami dvasiniai saitai su kitais žmonėmis. Kai laimės išgyvenimo aprašymas atsietas nuo individo pojūčių, skaitančiajam sunku patikėti laimės liudijimo nuoširdumu. Šiuolaikiniai rašytojai dažnai aprašinėja kūno pojūčius ir tais aprašymais mėgaujasi, kuria absurdo scenas, o gyvenimo prasmės tema išnyksta iš akiračio. Dabartinėje prozoje vis dažniau sutinkamas stebintis gyvenimą, įsižiūrėjęs tik į save, o ne į tikslą kopiantis ir kitų laime besirūpinantis žmogus. Tai yra viena iš rašytojo ir skaitytojo blogėjančio dialogo priežasčių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dialogas; Jonas Biliūnas; Laimė; Laimės vertybė; Lietuvių proza; Logoterapija; Skaitymas; Dialog; Dialog happiness as a value; Happiness; Happiness as a value; Jonas Biliūnas; Lietuvių proza; Logotherapy; Reading.

ENThe Beacon of Happiness, written by J. Biliūnas, gives a chance to understand relationship between happiness and life meaning, and this understanding is discussed in contemporary Lithuanian prose as well as in society. Apprehension of happiness can be understood as life long journey from the Past to the Future, as a mental state of moment, when goal of individuality is achieved, and values of individuality are confirmed. Dialog between literature and reader often is complicated, and this problem depends on feeling of life meaning and values of writer. When senses are ignored it is difficult to accept writing about happiness in individual way and to believe in words. When writers focus on senses and ignore necessity to find meaning of life the dialog with readers looses power. [From the publication]