Gamtamokslinis išsilavinimas: kai kurie sampratos aspektai

LTStraipsnis atskleidžia dabartinės gamtamokslinio išsilavinimo sampratos įvairovę ir jos vystymąsi nuo antikos laikų. Tyrimo metodai apima dokumentų analizę ir apibendrinimą bei informacijos šaltinių nagrinėjimą. Studijos aktualumas paremtas blogėjančia gamtamokslinio išsilavinimo išsivysčiusiose pramoninėse pasaulio šalyse situacija bei informacinio amžiaus iššūkiais švietimui. Informacijos amžius iškėlė naujus reikalavimus bendram išsilavinimui; tuo pačiu keičiasi ir gamtamokslinio išsilavinimo samprata. Pastraroji yra dažnai lyginama su gamtamokslinio raštingumo bei kompetencijos sampratomis. Straipsnyje bandomos atskleisti gamtamokslinio išsilavinimo ir raštingumo sampratų interpretacijos rastos informacijos šaltinių ir pagrindinių Lietuvos švietimo dokumentų tyrime. Apibendrinant galima teigti, kad šiuo metu suvienodintas ir bendrai priimtas gamtamokslinio išsilavinimo sampratos apibrėžimas neegzistuoja. Dėl didelės nuomonių įvairovės kiekvieną kartą, kai ši sąvoka yra vartojama, vartotojams turi būti aiškiai nusakyta, kaip autorius ją supranta. Nepaisant to, gamtamokslinis išsilavinimas yra neatskiriama bendro išsilavinimo dalis, kuri turi ypatingą reikšmę visuomenės moksliniam raštingumui, bendrai mokslinei asmens kultūrai ir bendriems gebėjimams. Dėl gamtamokslinio išsilavinimo kokybės stokos sunku įsivaizduoti, kad gali būti įgyvendinta XXI a. švietimo iškelta užduotis – sukurti žinių visuomenę. Reikšminiai žodžiai: Gamtamokslinis ugdymas; Gamtamokslinio išsilavinimo samprata; Ugdymo turinys; Mokslinis raštingumas. [Iš leidinio]

ENThe article discloses current diversity of the conception of natural science educatedness and its development since antique times. Research methods include the analysis and generalisation of documents and research information sources. The topicality of the study is based on the worsening situation of natural science educatedness in the world in the developed industrial countries, and the challenges of the information age to education. The information age has raised new requirements to general educatedness and the conception of natural science educatedness is changing. The latter is often compared with the concepts of natural science literacy and competence. The article attempts to disclose the interpretations of the concepts of natural science educatedness and literacy, found in research information sources and main documents of Lithuanian education. Generalising it can be stated that at the moment the unified and generally accepted definition of the conception of natural science educatedness does not exist; there is a variety of opinions, therefore, every time this concept is used, it schould be clearly defined for the users, how the author understands it. In spite of that, natural science educatedness is an integral part of general educatedness that is of particular importance to the society‘s scientific literacy, general scientific person‘s culture and general abilities. The absence of quality natural science educatedness makes it hardly possible to imagine that the task, raised to the education of the 21st century, to create the knowledge society can be implemented. [From the publication]