Sueitis su ikikritine I. Kanto filosofija apšvietos Lietuvoje - versijos ir kontroversijos

LTStraipsnio paskirtis – patikrinti mūsų raštijoje beįsirandantį požiūrį, kad per Kazimiero Narbuto (Kazimierz Narbutt), vieno ryškesnių pradinio Apšvietos tarpsnio filosofijos kūrėjų, filosofinę kūrybą Apšvietos Lietuvos buvo susieinama su ikikritine Immanuelio Kanto filosofija. Kaip rodo Narbuto filosofinio palikimo peržvalgos, į jo akiplotį buvo patenkama ne Kanto, bet į jį savo lotynizuota pavardės forma panašavusio vokiečių filosofo ir teologo Israelio Gottliebo Canzo. Žinomo jo būta kaip vieno ryškesnių teologinio volfizmo plėtotojų, su Christiano Wolffo filosofija ėjusio į pozityviąją teologiją, jos nuostatomis rėmusio apreiškimo tiesas, tikėjimo dogmas. Būtent su Canzu, kurio orientacija kėlė begalę kontroversijų, Narbuto ir buvo stojama į polemiką viename ontologijos ir kosmologijos skirsnių, skiriamame substancijos esmės problemai. Filosofija, kaip matyti iš įterpiamų eksplikacijų, Narbuto nebuvo priešpriešinama pozityviajai teologijai, tik buvo siekiama griežtai apibrėžti jųdviejų sklaidos ribas: filosofijai nebuvo pripažįstama teisė beatodairiškai brautis į pozityviosios teologijos valdas, o iš šios reikalaujama nesiskverbti į filosofijos problemų sklaidos erdvę. Tokia orientacija jo buvo gan griežtai atsiribojama nuo Canzo, kaip ir nuo kitų teologinio volfizmo reiškėjų orientacijos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Apšvieta Lietuvoje; Apšvietos Lietuva; Canzas; Ikikantinė filosofija; Ikikritinė Kanto filosofija; Kazimieras Narbutas; Teologinis volfizmas; Canzius; Enlightenment in Lithuania; Kazimierz Narbutt; Pre-critical philosophy of Kant; Theologian Wolffianism.

ENThe object of this article is to revise the creative heritage of Kazimieras Narbutas (Kazimierz Narbutt) - one of the most prominent thinkers of the initial period of the Enlightenment in Lithuania. The article attempts to check the opinion, which has penetrated our investigatory writings that Nabutas dealt with the pre-critical philosophy of Immanuel Kant. As it becomes clear from the revision of works of Narbutas, he had been dealing, not with the works of Kant, but with the works of German philosopher and theologian, Israel Gottlieb Canz. It was Canz, whom Narbutas questioned in dealing with basic ontological questions on the essence of the substance. Narbutas does not oppose philosophy and positive theology; he just attempts to define strictly the limits of their exposition. Philosophy is declined the rights to intervene in theology, into the area of faith, while theology is restrained from philosophical matters. Thus Narbutas has distanced himself from Canz, as well as from the other followers of theologian, Christen Wolff. [From the publication]