Žaidimas ir teatras : sąsajos ir skirtumai

• Logos (Vilnius). 2009, 59, p. 141-147
• Logos (Vilnius). 2009, 60, p. 156-162

LTStraipsnyje nagrinėjami žaidimo ir teatro fenomenų kultūroje raiškos ypatumai, savybės, sąsajos ir skirtumai. Apžvelgiant įvairias filosofines, kultūrologines, estetines žaidimo ir teatro teorijas (J. Huizinga, F. Schilleris, H. Spengleris, E. Finkas, Aristotelis, L. Vygotskis ir kt.) siekiama aptarti, palyginti ir išryškinti pagrindines žaidimo ir teatro savybes, atskleisti jų sąlyčio taškus ir esminius skirtumus. Pastebimi akivaizdūs žaidimo ir teatro panašumai. Straipsnyje išryškinamos pagrindinės žaidimo ir teatro sąsajos: ypatingas laikas ir erdvė, nepaprastumas, įtampa arba katarsis, kova arba konfliktas, galiojančios taisyklės arba sceniniai dėsniai, siekimas rodyti ir pasirodyti bei dalyvių bendruomenė. Pagrindinis skirtumas glūdi komunikacijos problemoje. Jei žaisti išskirtiniais atvejais galima vienam, neturint tiesioginio kontakto su žmonėmis, tai teatre būtina komunikacija. Jei nėra aktoriaus ir žiūrovo sąveikos – vaidybos aktas laikomas neįvykusiu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Skirtumai; Sąsajos; Teatras; Žaidimas; Žaidimas, teatras, sąsajos, skirtumai; Differences; Game; Game, theatre, links, differences; Links; Theatre.

ENThe article analyses the specificity, qualities, links, and differences in cultural expression of the phenomena of game and theatre. By means of reviewing different philosophical, cultural scientific, and aesthetical theories (J. Huizinga, F. Schiller, H. Spengler, E. Fink, Aristotle, L. Vygostsky, etc.) of game and theatre, the author seeks to discuss, compare, and highlight the principal qualities of game and theatre and to identify their intersections and essential differences. The review of different game and theatre theories results in the identification of essential similarities between game and theatre: specific time and space, singularity, tension or catharsis, a fight or a conflict, valid rules or stage laws, seeking to show and to show oneself, as well as the participant community. The principal difference is the issue of communication. One can, in certain cases, play a game alone, without any direct contact with people; at the theatre, however, communication is a must. Whenever the interrelation of actor and audience is absent, the instance of acting is considered not having taken place. [From the publication]