Istorinis vaizdijimas : išmonė ar tikrovė?

LTRemiantis fenomenologinėmis prieigomis (Edmundu Husserliu ir Maurice‘u Merleau-Ponty) straipsnyje nagrinėjamas istorinis vaizdijimas. Teigiama, kad istorinis vaizdijimas neatsiejamas nuo priklausymo tam tikrai istorinei bendruomenei, kuri tampa jos individui kuriant išėjimo iš jos planui. Autoriaus teigimu, individualus gyvenimo planas, apimantis praeities ir ateities vaizdijimą, yra istorinės bendruomenės tapsmo veiksnys. Kitaip tariant, individo egzistencinis projektas yra tautos istorinio tapsmo veiksnys. Pasak autoriaus, individas veikia tautos tapsmą tik kaip istorinis jos dalyvis. Taigi istorijos vaizdijimas – tiek individo, kuriančio savo egzistencinį projektą, tiek tautos, veikiamos individo gyvenimo istorijos, tapatumo sandas ir tapatėjimo veiksnys. Straipsnyje istoriškumas nagrinėjamas kaip 1) bendrijos ir individo joje brendimas egzistuojant myriop, 2) bendrijos vaizdijimas, siejantis skirtingas kartas, 3) individo, matomo bendrijos perspektyvoje, formavimas, 4) individualios minties įvykis, užbaigiantis bendrijos formavimo tarpsnį. Parodoma, kad individas ir bendrija vaizdija vienas kitą, keičiantis jų pasyvumo ir aktyvumo vaidmenims. Autorius, naudodamas pavyzdžius iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, teigia, kad ši istorinė bendrija su savo fonemine įvairove yra Europos vaizdijamos bendrijos tapsmo veiksnys. Pasak autoriaus, už Europos tapatumą kovota būtent jos pakraščiuose (limes), kur Europa priešpriešinta kitiems politiniams dariniams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrija; Individas; Istorija; Tapatumas; Tauta; Vaizdijimas; Community; History; Identity; Imagination; Individual; Nation.

ENThe article deals with historical imagination on the base of a phenomenological approach. According to the author, historical imagination is inseparable from belonging to a certain historical community, which is becoming while an individual is creating an existential plan. An individual plan of life that includes the imagination both of past and of future is a factor of a historical community's becoming. According to the author, an individual influences the nation's becoming only by being its historical participant. Herewith historical imagination is a component of identity component for both an individual, who creates his existential project, and for a nation, which is under the influence of the individual life's history. There historicity is analyzed to be 1) the maturation of a community and an individual inside it towards death, 2) the community's imagination connecting the different generations, 3) the formatting of an individual, which is visible in the perspective of the community, 4) an event of the individual thought, which ends a stage of the community's formatting. The author shows that an individual and community imagine each other in their passive and active roles. The author uses examples from the Great Duchy of Lithuania and states that this historical community with its phonemic variety is a factor of imagined European community's becoming. According to the author, the fight for European identity follows the fight for Europe's borders (limes), where Europe has been confronted with other political structures. [From the publication]