Ani pozytywista, ani romantyk: głosowicz

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lenkų kalba / Polish
Title:
Ani pozytywista, ani romantyk: głosowicz
Alternative Title:
Neither positivist nor romantic: a like - minded of "glos"
In the Book:
"Tegul meilė Lietuvos...". Vincui Kudirkai - 150 / sudarytojas Rimantas Skeivys. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009. P. 91-101
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje siekiama išspręsti konfliktą tarp dviejų literatūros istorijoje vyraujančių nuomonių: viena jų Vincą Kudirką teigia esant pozityvistą, kita – romantiką. Jaunosios Lenkijos progresyvios mokslinės idėjos neabejotinai buvo viena iš lemiančių įtakų, formavusių rašytojo pasaulėžiūrą. Iš kitos pusės, Kudirkos versti Adomo Mickevičiaus kūriniai demonstruoja nebūdingą to meto lietuviui susižavėjimą romantikais. Kudirkos darbai, kuriose matyti romantinė meilė Lietuvos istorijai, taip pat blaivus ateities paveikslas, aplenkė iškiliausius lenkų pozityvistus (B. Pruso, E. Oreškovos, M. Konopnickos), kuriems nepavyko atsiriboti nuo romantinio palikimo. XIX a. 9-ojo dešimtmečio viduryje Lenkijoje išpopuliarėjo socialistinių-nacionalistinių pažiūrų periodinis leidinys „Balsas“ („Głos“) – Kudirka vertė tiek jo autorių publicistiką, tiek ir jam artimą poetų romantikų kūrybą. Patikimiausiai Kudirkos artimus ryšius su „Balso“ grupe rodo jo paties septyni žurnale paskelbti straipsniai 1892-1896 m. – iš čia kildintinos ir jo progresyvaus nacionalizmo, racionalaus antisemitizmo, stipraus antiklerikalizmo idėjos ir laisvamaniškos pažiūros. Kudirkos redaguotas laikraštis „Varpas“ nemažai perėmė iš „Balso“ – ypač jo pastangą pavaizduoti visuminį šalies viešojo gyvenimo paveikslą apnuoginant suvaržymus ir trūkumus. Šį netikėtą Lenkijos jaunimo ir Lietuvos nacionalistų bendradarbiavimą įgalino utopinė to laikmečio idėja, kad etnoso prikėlimas veda ne į etninį susiskaidymą, bet į lygiavertį dalyvavimą dalinantis civilizacijos gerbūviu.Reikšminiai žodžiai: Laikraštis "Balsas"; Lenkų literatūra; Lietuvių literatūros istorija; Pozityvizmas; Romantizmas; Savaitraštis "Glos"; Varšuvos pozityvizmas; Vincas Kudirka; XIX a. antros pusės lenkų literatūra; History of Lithuanian literature; Magazine "Glos"; Polish literature; Polish literature of the second half of the 19th century; Positivism; Romanticism; Vincas Kudirka; Warsaw Positivism; Weekly "Glos".

ENThe article aims to resolve a conflict between two opinions prevailing in the literary history: one opinion is that Vincas Kudirka was a positivist, the other claims that he was a romanticist. Progressive scientific ideas of young Poland were obviously one of the key factors shaping the writer’s worldviews. On the other hand, Adam Mickiewicz’s works translated by Kudirka demonstrate his admiration for romanticists, which was not common for Lithuanians of those times. Kudirka’s works with their romantic love to Lithuanian history as well as clear picture of the future overshadowed the major Polish positivists, who were not able to distance themselves from the romantic legacy. In the middle of the 9th decade of the 19th c., a socialistic and nationalistic weekly “Głos” became prominent in Poland. Kudirka translated articles of this weekly as well as works of poets romanticists close to this weekly. His close relations with the group of the “Głos” are demonstrated by his seven articles published in the weekly in 1892–1896. It is the sources of his progressive nationalistic, rationally anti-Semitic ideas. The newspaper “Varpas” edited by Kudirka was influenced by “Głos”. The most vivid example of this is its efforts to present the universal picture of public life of the state by revealing its restrictions and drawbacks. This unbelievable cooperation between Polish youth and Lithuanian nationalists enabled the then utopic idea that the resurrection of ethnos leads to the equal participation when sharing the welfare of the civilisation.

Related Publications:
Wybrane kulturowo-społeczne aspekty adaptacji zorientowanej na odbiorcę (na podstawie przekładu "Szkiców węglem" Henryka Sienkiewicza na język litewski) / Inesa Szulska. Pod znakiem Orła i Pogoni : Polsko-litewskie związki naukowe i kulturowe w dziejach Uniwersytetu Wileńskiego / pod redakcją Ireny Fedorowicz, Mirosława Dawlewicza, Kingi Geben. Vilnius: Vilnius University Press, 2021. P. 203-218.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/23342
Updated:
2013-04-28 20:16:05
Metrics:
Views: 25
Export: