Z zagadnień borokowych wyposażeń kościołów Wilna

LTXVII ir XVIII amžiaus barokinių Vilniaus bažnyčių architektūra yra tokia įvairi, jog galėtų tapti iliustracija centrinės Europos Baroko bažnytinės architektūros raidai. Tiesa, kalbant apie Vilniaus sakraliąją architektūrą, nevertėtų nutylėti problemų: bažnyčios nukentėdavo ne tik nuo karų, gaisrų ar vandalizmo atvejų, caro bei tarybiniais metais, bet ir nuo nekompetentingų restauratorių rankos. Autorė pateikia Vilniaus Baroko periodizaciją, kuri beveik sutampa su vakarų Europos periodizacija: Vilniaus barokas skirstomas į ankstyvąjį, brandųjį ir vėlyvąjį. Straipsnyje apžvelgiama barokinių bažnyčių statymo situacija: Pacų giminės ir kitų asmenų, rėmusių bažnyčių statybą, vaidmuo. Pristatomi bažnyčias projektavę architektai, daugiausia italai. Autorė aiškina atskirų šv. Petro ir Povilo bažnyčios architektūrinių elementų reikšmes, akcentuodama Barokui būdingus bruožus. Bažnyčios viduje gausūs puošybos ornamentai – vaizduojamos scenos iš šventųjų gyvenimo, angelai, blogio ir gėrio jėgų bei jų kovos alegorijos, išraiškingi reljefo elementai. Šv. Petro ir Povilo bažnyčia daug kartų buvo restauruojama, tačiau dabar yra palyginti geros būklės. Šv. Stanislovo ir Vladislovo bažnyčia – Vilniaus katedra – yra didingas Vazų Baroko pavyzdys. Autorė nuosekliai atskleidžia barokinius jos bruožus, akcentuodama altorių puošybą. Toliau straipsnyje kalbama apie kitų – XVIII amžiaus – bažnyčių statybą ir puošybą, minimi kiti Vilniaus sakraliosios architektūros pavyzdžiai. Straipsnio pabaigoje autorė mini būtinybę integruoti architektūros, archeologijos ir meno istorijos žinias tolimesniuose panašaus pobūdžio tyrinėjimuose.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus baroko mokykla; Vilniaus architektūra; Architektūra ir dailė; Bažnyčios; Vienuolynai; Bažnyčių interjerai; Altoriai; Vilnius school of architecture.

ENThe architecture of the baroque churches of the 17th and 18th centuries in Vilnius is so highly varied that it could serve as an illustration for the development of the baroque ecclesiastical architecture in Central Europe. Although problems should not be left out when speaking about the sacred architecture in Vilnius either: churches suffered not only during wars, fires and acts of vandalism during the years of the tsar rule and the Soviet period but also from the hand of incompetent restorers. The author presents the periodisation of baroque in Vilnius, which virtually coincides with the periodisation in Western Europe: the Vilnius’ baroque is divided into the early, mature and late stages. The article gives an overview of the construction situation of baroque churches: the role of the Pac and other families that sponsored the constructions. The architects, mostly Italian, authoring the church projects are introduced. The author elaborates more on the decoration of the Churches of St. Peter and Paul as well as St. Stanislav and Vladislav (the Cathedral of Vilnius) emphasizing their baroque features (rich decorative elements, expressive relief elements, the decoration of altars). Other churches of the 18th century are also discussed. Finally, the author stresses the necessity to integrate architectural, archaeological knowledge and that of art history in further studies of similar nature.