Šventojo Kazimiero atvaizdo istorija XVI-XVIII a.

LTKnygoje aptariama šv.Kazimiero atvaizdo istorija nuo šv. Kazimiero kanonizacijos pradžios 1520 metais iki XVIII amžiaus pabaigos. Bandoma atskleisti šv.Kazimiero atvaizdų genezę, ikonografijos įvairovę, atributų simbolinę ir teologinę prasmę. Naudodamasi gausia šv. Kazimiero ikonografija ir liturginiais, hagiografiniais, proginiais tekstais, autorė parodo, kaip į jį buvo žvelgiama konkrečioje epochoje ir kokią vietą jis užėmė tikinčiojo gyvenime. Knygoje pristatomi ir aptariami šv. Kazimiero atvaizdai iš Belgijos, Prancūzijos Romos, Krokuvos, Varšuvos universitetų, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekų, Lietuvos dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų rinkinių, Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos bažnyčių, nagrinėjamas atvaizdo ikonografijos formavimosi procesas, hagiografų, teologų, menininkų bendradarbiavimo pobūdis, gvildenamos gerbimo ir vaizdavimo tradicijų sąsajos, išskiriami kūriniai, kurių genezė turi aiškią religinę funkciją ir rodo konkretaus užsakovo pamaldumo raišką. Autorė gilinasi, kas užkoduota konkrečiose šv. Kazimiero vaizdavimo detalėse, išsamiai aprašo tų atvaizdų ir šalia jų esančių atributų kitimo aplinkybes ir priežastis. Knygoje teigiama, kad po šv. Kazimiero mirties 1484 metais ėmęs sklisti šventumo garsas pirmiausia liudijo Šventojo kaip valstybės ir tikėjimo gynėjo statusą.. Daroma išvada, kad katalikų bažnyčios vykdytos reformos skatino valstybės globėjo kultą – pelnęs „nekruvinojo kankinio“ titulą, šv.Kazimieras tapo sektinu pavyzdžiu šventumo siekiantiems pasaulietiniams ir dvasiniams vadovams.Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Atvaizdas; Bažnyčių dailė; Hagiografija; Ikonografija; Katalikų Bažnyčia; Krikščioniškoji dorybė; Pamaldumas; Vilnius; Šv. Kazimieras; Šventasis Kazimieras; Šventųjų gerbimas; Šventųjų ikonografija; Catholic Church; Christian virtue; Church art; Devotion; Hagiography; Iconography; Iconography of the saints; Image; Lithuania; St. Casimir; Vilnius; Worship of the saints.

ENThe book discusses the history St. Kazimir’s portrayal from the beginning of Kazimir’s canonisation in 1520 until the end of the 18th century. The book shows the genesis of St. Kazimir’s pictures, the variety of iconography, the symbolic and theological meaning of attributes. By using the abundant iconography of St. Kazimir as well as liturgical, hagiographical and occasional texts, the author shows how St. Kazimir was regarded at a given period of time and the position he occupied in believers’ life. The book presents and discusses St. Kazimir’s portrayal in the universities of Belgium, France, Rome, Krakow and Warsaw, in the libraries of the Lithuanian Science Academy, in the collections of Lithuanian art museum and Lithuanian national museum, in Lithuanian, Polish and Belarus churches. It also examines the process of development of image iconography, the manner of co-operation between hagiographers, theologists and artists. It looks at the link between the traditions of having and displaying respect by identifying the works the genesis of which has a clear religious function and which are used as an expression of a concrete customer’s piety. The author examines what is encoded in concrete details of St. Kazimir’s pictures, makes a comprehensive description of the images and the circumstances and reasons for the change of the accompanying attributes. The author states that after St. Kazimir’s death in 1484, the promulgation of sanctity was primarily associated with the saint’s status as a defender of the state and religion. The author concludes that the reforms undertaken by the Catholic church promoted the cult of the state’s patron: St. Kazimir who gained the title of a “bloodless martyr” became an example for secular and spiritual leaders who sought sanctity.

• Teologija / Theology
• Literatūrologija / Literary Studies
• Menotyra / Arts
• Istorija / History