Lietuviai svetur: tautinio tapatumo išsaugojimas : mokslo studija

• LSTC leidinių archyvas: knygos tekstas

• Taljūnaitė, Meilutė
• Labanauskas, Liutauras

LTLietuvos integracija į Europos Sąjungos bei pasaulio ekonomikos, politikos, kultūros, mokslo struktūras ir institucijas kelia vis naujų problemų, susijusių su valstybės, visuomenės, tautos ir kultūros sąveikomis, nacionalinio tapatumo įtvirtinimu ir savikūra, istorinio kultūros paveldo išsaugojimu ir deramu panaudojimu. Šia studija siekiama įvertinti tautinio tapatumo Lietuvoje problematiką per migrantų ir migracijos valstybių - Airijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos, Norvegijos ir JAV - prizmę, siekiant aprėpti kuo platesnę požiūrių įvairovę. Keliamas tikslas nustatyti dabartinės lietuvių tautinės tapatybės modelius, emigrantų tautinės tapatybės išsaugojimo arba asimiliacijos strategijų turinį bei jų priklausomybę nuo skirtingų valstybių vykdomų tautinės tapatybės politikų. Siekiant palyginti nacionalinių valstybių vykdomą tautinės tapatybės politiką Lietuvoje ir kitose tiriamose valstybėse, pirmiausia yra apibrėžiama tautinio tapatumo politikos samprata, nustatomi jos sudedamųjų dalių rodikliai, kurie leidžia rinkti ir vertinti empirinius duomenis. Lyginamuoju aspektu analizuojami valstybių tapatumo politikos modeliai: etninis i valstybę orientuotas modelis, pilietinis atviros visuomenės modelis, daugiakultūrinis modelis. Lietuvos politikos ir tapatumo aspektų analizė, autorių nuomone, ateityje leidžia tikėtis perėjimo nuo dabar vyraujančio etninio (į nacionalinę valstybę orientuoto) tautinio tapatumo politikos modelio link atviros pilietinės visuomenės formavimosi. Tai gali būti grindžiama tokiomis įžvalgomis, kad skirtumai tarp vienos valstybės piliečių pagal daugeli kriterijų tampa didesni, nei skirtumai tarp tos šalies piliečių ir nepaliečių.Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Globalizacija; Lietuviai; Migracija; Multikultūrinis modelis; Pilietybė; Politika; Tautinis tapatumas; Valstybė; Citizenship, globalisation; Emigration; Lithuanians; Migration; MulticulturaI model; National identity; Polities; State.

ENLithuania’s integration into the EU and the world economic, political, cultural and scientific structures and institutions raises new problems related to the interaction between the state, society, nation and culture, the establishment and self-development of the national identity, preservation and proper use of the historical heritage. The purpose of this study is to assess the problems of national identity in Lithuania by taking the view of migrant and migration states, including Ireland, United Kingdom, Spain, Norway and the USA. The aim is to embrace the widest possible variety of views. The study seeks to identify the models of the Lithuanian national identity, the content of preservation of the national identity of emigrants, the strategies for their assimilation as well as their dependence on the national identity policies pursued by different states. Seeking to compare the national identity policy pursued in Lithuania and other states under research, the first step is to identify the indicators of its constituent parts which enable the collection and assessment of empirical data. The comparative analysis is used to examine the policy models of state identity: an ethnic state-oriented model, a civic open society model and a multicultural model. In the authors’ opinion, analysis of the aspects of the Lithuanian policy and identity paves the ground for a hope in the future of a transfer from the dominant ethnic national identity policy (national state-oriented) model to the development of an open civic society. This can be judged from the insights that the differences between the citizens of one state increase on the basis of many criteria as compared to the differences between the citizens and non-citizens of that state.