Lietuviškoji vargonų mokykla 1894-1949 metais : savitieji ir universalieji bruožai = Lithuanian organ school in 1894-1949: the specific and universal features

LTStraipsnio tikslas – pagrįsti XIX a. pabaigos - XX a. pirmosios pusės lietuviškosios vargonų mokyklos, kaip savarankiško struktūrinio vieneto, gyvavimą. Remiantis muzikologo A.J. Ambrazo suformuluotu kūrybinės mokyklos bei mokyklos sąvokos apibrėžimu, kurį suponuoja svarbiausi komponentai: 1) programa, 2) vadovas, 3) žinių perteikimas, 4) lokalizacija, 5) ištakos, 6) tradicijos, bei susistemintomis sąvokomis, susijusiomis su atskirais muzikos tautiškumo kategorijos aspektais, siekiama nusakyti lietuviškosios vargonų mokyklos sampratą, jos meninį pobūdį, struktūrą, įvardyti esminius požymius, apibrėžti disciplinų lauką, apibūdinti pavaldžias muzikavimo formas ir sritis, įvertinti kūrybinį vargonininkų palikimą. Taip pat yra svarbu nustatyti tarpdiscipliniškumo nulemtas vargonų mokyklos sampratos ribas. Ši samprata aprėpia ne tik bažnytines, pedagogines ir metodines, koncertines bei interpretacines vargonavimo tradicijas, bet ir vargondirbystę. Straipsnio uždavinys – nubrėžti lietuviškosios vargonų mokyklos chronologines ribas, raidos etapus, įvertinti jos tradicijų tęstinumą. Be to, įvardyti savituosius ir universaliuosius bruožus ir jų sąveiką lietuviškosios vargonų mokyklos raidoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kūryba; Lietuviškoji vargonų mokykla; Lietuviškoji vargonų mokykla, mokyklos samprata, kūrybinė mokykla, meninė mokykla, vargondirbystė, programa, vadovas, žinių perėmimas, lokalizacija, ištakos, tradicijos, tradicijų tęstinumas, tautiškumas, universalumas, savitumas; Meninė mokykla; Programa; Savitumas; Tautiškumas; Universalumas; Artistic school; Creative school; Lithuanian organ school; Lithuanian organ school, the concept of school, creatine school, artistic scholl, organ making, programme, transfer of knowledge, losalication, roots, nationality, universality, peculiarity; Nationality; Peculiarity; Programe; Universality.

ENThe aim of the article is to ground the existence of the Lithuanian organ school in the period from the end of the 19th century to the first part of the 20th century as a complete, independent structural unit. On the basis of the definition of an artistic school and a wide definition of the concept of school provided by Algirdas Ambrazas (the main components of which are: 1) a programme; 2) a leader; 3) transfer of knowledge; 4) localisation; 5) roots; 6) traditions), as well as systemised concepts related to separate aspects of the "nationality" of music, this section aims at defining the concept of the Lithuanian organ school; estimating its artistic character and structure; describing its key features, defining the fields of disciplines, related forms and spheres of playing and at estimating the creative heritage of organists. It is important to estimate the depth of the organ school conception determined by trans-disciplinarity which comprises not only church, pedagogical, methodological, concert and interpretational tradition but also organ-making tradition. The goals of the article are to establish chronological boundaries, the developmental stages of the Lithuanian organ school, and to evaluate the continuity of traditions that existed in it. In addition, it also aims at determining the national and universal origins and their interaction in the development of Lithuanian organ school. [From the publication]