LTStraipsnyje siekiama atskleisti XX a. muzikos pokyčius, susijusius su technine revoliucija, – tai mikrointervalų ir spektrinės kompozicijos praktika. Atskleidžiama, kad visuotinių tradicijų nėra, nes XX a. muzikoje buvo labiau paplitusios autorinės mikrotoninės sistemos, pvz., K. Pendereckio, G. Ligeti, A. Habos ir kitų kūriniuose pastebimi elementai, kuriuos perėmė vėlesni kompozitoriai, sukūrę savo originalias sistemas. Sąvoka „nedvylikos sistemos“ (angl. „atwelve systems“) apibūdina XX a. kompozicijoje prasidėjusią 12 temperuotų chromatinių pustonių sistemos transformaciją, vykstančią keliomis kryptimis – garsų daugėjimo ir, atvirkščiai, mažėjimo oktavoje kryptimis. Siekiama išsiaiškinti istorines ir teorines šių procesų prielaidas ir įvardyti ryškiausios XX a. mikrodimensinės kompozicijos krypties – spektralizmo ypatumus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mikrointervalai; Mikrointervalai, spektrinė muzika, tembras; Muzikinės kompozicijos sistemos; Spektrinė muzika; Tembras; Microintervals; Microintervals, spectral music, timbra; Spectral music; Systems of musical composition; Timbre.
ENThe aim of this article is to reveal the changes in the 20th century music caused by the revolutionary techniques such as microinterval and spectral compositions. Some elements of the individual microtonal systems of Penderecki, Ligeti, Haba and others influenced the original systems of composers of a younger generation. It proves the absence of microtonal tradition. The concept "atwelve systems" describes the transformation of 12 tempered chromatic semitones whose number might be increased or decreased in the octave’s interval in compositions of the 20th century. The premise of these historical and theoretical processes as well as the singularity of spectral music which is the most outstanding tendency of microdimension composition is the object of the present article. [From the publication]