LTStraipsnyje analizuojamas problemų istorijos metodologijos taikymas Lietuvos filosofijos istoriografijoje, eksplikuojami šios metodologijos svarbiausieji elementai: objektyvaus istorinio supratimo prieiga, kuri filosofiją traktuoja kaip objektyviai ir visuotinai galiojančių žinojimo elementų visumą; filosofijos istorijos, kaip problemų sprendimų kaitos samprata – filosofiją sudaro nuolat kintantys problemų sprendimai; problema yra ir tyrimo prieiga, tyrimo medžiagą konceptualiai struktūruojantis veiksnys; probleminės situacijos (istoriniu momentu susiklosčiusi teorinių elementų konsteliacija, lemianti naujos teorijos sukūrimą) istorinė rekonstrukcija. Problemų istorijoje konstruojamas filosofijos pažangos vaizdinys, papildomas paradigmų kaitos elementais: radikalus problemų sprendimų pokytis vaizduojamas kaip visiškai naujos probleminės situacijos susiformavimas. Ši traktuojama kaip paradigminė, lemianti visus likusius problemų sprendimo būdus: tai konsteliacija tokių elementų, kurie yra pagrindžiantys atskirą filosofavimo būdą (paradigmą). [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos filosofijos istoriografija; Problemų istorija; Problemų istorijos metodologija; Romanas Plečkaitis; Lithuanian history of philosophy; Methodology of history of problems; Romanas Plečkaitis; The methodology of problem history.
ENThe article analyzes the application of the methodology of history of problems to the Lithuanian history of philosophy. The article's most important elements are: the objective historical understanding, which treats philosophy as the totality of objectively and universally functioning cognitional elements and excludes from the interpretation of the history of philosophy all subjective and metaphysical factors; the concept of the history of philosophy as a process of transformation of philosophical problems, which initiates the historical study and provides the material and the structures of the interpretation of the results; the historical reconstruction of the problematic situation as a constellation of theoretical elements motivating the creation of a new theory. In works of history of problems depicts the picture of progress of philosophy that involves the elements for paradigmatic changes. He presents the radical modification of the solution of problem as the formation of a new problematic situation, which is treated as paradigmatic for the solution of other remaining problems. This is the constellation of the elements, which substantiate a peculiar method of philosophical thinking (paradigm). [From the publication]